Jei mes daromės protingesni – kodėl tada mūsų smegenys mažėja?

Pirmiausia svarbu pažymėti, kad didesnis smegenų dydis nebūtinai reiškia didesnį intelektą, sako Dartmoutho koledžo antropologijos profesorius Jeremy DeSilva. Smegenų dydis „tik menkai susijęs su žmogaus intelekto rodikliais. Pavyzdžiui, Alberto Einsteino smegenys buvo gana mažos, o jis buvo Einsteinas!“, – sako jis.

A. Einsteino atveju atrodo, kad jo genialumą galėjo lemti neįprasti smegenų raukšlės keliose smegenų srityse. Nors šiuo klausimu vyksta diskusijos, tyrimai rodo, kad tarp žmogaus intelekto ir smegenų dydžio yra mažai arba visai nėra ryšio.

Ne visi mokslininkai sutinka, kad žmogaus smegenys tapo mažesnės. Tačiau daugelis ekspertų teigia, kad yra įrodymų, jog laikui bėgant jos susitraukė.

„Mano tyrimai rodo, kad per visą holoceno laikotarpį žmogaus smegenų tūris sumažėjo vidutiniškai apie 10 proc. arba maždaug 150 ml“, – teigia Australijos Adelaidės universiteto antropologijos ir lyginamosios anatomijos emeritas profesorius Maciejus Hennebergas. Holocenas – tai epocha, kuri prasidėjo po paskutinio ledynmečio ir tęsiasi nuo laikų prieš 11 700 metų iki šių dienų. Savo tyrimuose M. Hennebergas nagrinėjo smegenų dydį, analizuodamas kaukoles iš viso pasaulio. Daugeliu atvejų jis pats asmeniškai analizavo skeletus.

Svarbu prisiminti, kad Homo sapiens atsirado maždaug prieš 300 000 metų – taigi, smegenų mažėjimas, prasidėjęs maždaug prieš 11 700 metų, būtų palyginti naujas reiškinys.

Kiti mokslininkai pranešė apie panašius atradimus. „Mūsų laboratorija mano, kad šiuo metu turimi duomenys rodo aiškią pasaulinę tendenciją smegenų dydžio mažėjimui pastaruoju metu“, – teigia J. DeSilva, kurio tyrimuose buvo nagrinėjama daugiau nei 5000 kaukolių, priklausiusių žmonėms, gyvenusiems Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Daugelis kaukolių datuojamos holocenu.

Smegenų mokslų daktaro laipsnį turintis ir paskelbęs nemažai straipsnių [1, 2] smegenų mažėjimo tema Jeffas Stibelis teigia, kad holoceno atšilimo laikotarpis sutapo su daugiau nei 10 proc. šiuolaikinių žmonių smegenų dydžio sumažėjimu. J. Stibelis dalyvavo J. DeSilva’os tyrime, o vėliau surinko daugiau duomenų, išanalizavęs dar apie 800 kaukolių iš viso pasaulio smegenų dydį.

Tačiau kai kurie mokslininkai su tuo nesutinka. Nevados universiteto (JAV) antropologijos docento Briano Villmoare'o ir jo komandos tyrimai neparodė jokių įrodymų, kad žmogaus smegenys mažėja. „Nematau jokių įrodymų, kad, įgijusios dabartinę formą, mūsų smegenys būtų kaip nors reikšmingai pasikeitusios“, – sako jis.

Kai kurie teigia, kad reikia atsižvelgti į daugiau niuansų. „Kai kurių žmonių populiacijų smegenų dydis per pastaruosius 15 000 metų sumažėjo, – teigia Viskonsino-Madisono universiteto antropologijos profesorius Johnas Hawksas. – Tačiau yra tam tikrų sudėtingų aspektų.“

Jis pažymi, kad smegenų dydžio duomenų rinkiniuose dažniau atstovaujami vyrai, turintys europietiškus protėvius, todėl sunku nustatyti, ar tarp įvairių populiacijų yra bendra pasaulinė tendencija.

„Per pastaruosius 150 metų pramoninėse šalyse smegenų dydis vėl padidėjo, – sako J. Hawksas. – Tai greičiausiai daugiausia susiję su mityba ir koreliuoja su kūno dydžiu, tačiau ar kūno dydis paaiškina visą šį poveikį, iš ribotų duomenų neaišku.“

Jei mūsų smegenys susitraukė, tai kodėl? Mokslininkai pasiūlė keletą hipotezių, ir viena iš jų susijusi su žemdirbystės atsiradimu.

„Holoceno laikotarpiu žmonės palaipsniui ėmė užsiimti maisto gamyba [pavyzdžiui, žemdirbyste ir gyvulininkyste], o tai leido jiems gyventi didesnėse bendruomenėse, – aiškina M. Hennebergas. – Dideliems žvėrims medžioti ir šeimoms nuo galingų plėšrūnų ginti reikalinga grynai fizinė jėga tapo mažiau būtina, o mažesnio kūno sudėjimo žmonėms reikėjo mažiau maisto, todėl tokį bruožą palankiai vertino gamtinė atranka.“

Iš tiesų, galimai mažėjo ne tik mūsų smegenys – mūsų kūnai taip pat sumažėjo. „Ledynmečio pabaigoje vyrų ūgis buvo apie 1,75 m, o holoceno vidurio žemės ūkio bendruomenėse – 1,65 m, – teigia M. Hennebergas. – Kūno masė sumažėjo dar labiau, nes matome plonesnius (mažiau tvirtus) žmogaus kaulus.“ Tačiau kai kuriose pasaulio dalyse ūgis pastaruoju metu vėl padidėjo, o J. Hawksas teigia, kad mūsų smegenų dydis taip pat gali vėl didėti.

Veiksniu taip pat gali būti atšilimas, įvykęs po paskutinio ledynmečio pabaigos. J. Stibelis sako, kad du biologiniai principai, žinomi kaip Bergmano taisyklė ir Alleno taisyklė, teigia, kad šiltesniame klimate kūnas ir organai linkę tapti plonesni, kad padidintų paviršiaus plotą ir išsklaidytų šilumą.

Kitas galimas paaiškinimas yra tas, kad pats žmogaus intelektas pasikeitė, nes mes ėmėmės labiau specializuotų darbų ir dalijamės daugiau informacijos vieni su kitais – o tai reiškia, kad mums nebūtina žinoti visko, o tik dalį žinių, reikalingų visuomenės funkcionavimui.

J. DeSilva teigia, kad jo komanda iškėlė hipotezę, jog gyventojų skaičiaus augimas, vėlesnė žmonių specializacija į konkrečius vaidmenis visuomenėje ir kolektyvinio intelekto plėtra galėjo prisidėti prie individualaus smegenų dydžio sumažėjimo, kaip tai matyti kai kurių socialių vabzdžių, pavyzdžiui, skruzdžių ir vapsvų, modeliuose. Pavyzdžiui, „aš esu pakankamai geras antropologas ir anatomas, bet jūs tikriausiai nenorėtumėte, kad aš remontuočiau jūsų automobilį ar investuočiau jūsų pensijos pinigus Volstryte“, – teigia jis.

J. Stibelis sutinka, kad tai yra svarbus veiksnys. „Kai kurių skruzdžių rūšių, kurios išvysto sudėtingas socialines sistemas, atstovų smegenų dydis sumažėja, nes didesnę kognityvinę naštą perima kolonija, – sako jis. – Atrodo, kad mes padarėme kažką labai panašaus su kultūra ir technologijomis“.

„Mūsų tyrimai rodo, kad mes patyrėme esminį pokytį kognityvinių procesų veikimo srityje, – priduria jis. – Užuot pasikliaudami vien tik individualiais protiniais sugebėjimais, mes tapome nepaprastai priklausomi nuo kultūrinių ir technologinių tinklų.“

J. Stibelis pažymi, kad didelės smegenys gali būti našta, nes sunaudoja daugiau energijos, o tai reiškia, kad žmonės turi valgyti daugiau maisto, kad išgyventų. „Didelės smegenys yra brangios metabolizmo atžvilgiu, sunaudoja maždaug 20 proc. mūsų ramybės energijos ir gamina daug šilumos“, – pastebi mokslininkas. Maisto trūkumo laikais – pavyzdžiui, per ledynmetį – tai gali lemti, kad žmonės su didesnėmis smegenimis yra labiau linkę mirti nuo bado.

Tai nereiškia, kad žmonės tapo protingesni ar kvailesni nei anksčiau – tai tiesiog rodo, kad mūsų intelektas pasikeitė.

„Tikriausiai mes išmainėme dalį grynųjų skaičiavimo pajėgumų į gebėjimą pasinaudoti kolektyviniu intelektu, – apibendrina J. Stibelis. – Ar tai laimėjimas, ar praradimas, visiškai priklauso nuo to, kaip apibrėžiate intelektą. Ir, žinoma, nuo to, kiek stabilios ilgalaikėje perspektyvoje pasirodys kultūrinės ir technologinės sistemos, nuo kurių dabar esame priklausomi.“