Profesorius anksti gebėjo įžvelgti lazerių panaudojimo puslaidininkių tyrimams, optoelektronikos, nanomokslo, puslaidininkinių jutiklių pritaikymo CERN reikmėms perspektyvas. Jo iniciatyva pradėtas ir aktyviai plėtotas Lietuvos mokslinis bendradarbiavimas su CERN.
„Netekome mokslo lyderio, įžvalgaus mokslininko, plataus akiračio erudito, įkvepiančio mokytojo, geranoriško bendradarbio, nuoširdaus draugo. Prof. J. V. Vaitkus mums paliko autobiografiją „Šviesos metai. Atsiminimai“ (2025), tačiau šviesūs prisiminimai apie jį daugelio studentų ir bendradarbių širdyse pasklidę nepalyginamai plačiau nei knyga. Dėkojame profesoriui už tą šviesą, kurią jis skleidė 85 savo gyvenimo metus“, – rašoma pranešime.
Atsisveikinimas vyks Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) sekmadienį birželio 14 d. nuo 16 val. iki 20 val. 30 min. (Šv. Mišios 18 val.) ir pirmadienį birželio 15 d. nuo 9 val. iki 11 val. 30 min. Po to urna bus nunešta į Šv. Jonų bažnyčios varpinę norintiems ištarti paskutiniam sudie, iš kur 13 val. bus išvykstama į Antakalnio kapines.
J. V. Vaitkus gimė 1941 metų kovo 19 dieną Kalnaberžėje, Kėdainių rajone.
1986–1991 m. ir 2002–2007 m. profesorius ėjo VU prorektoriaus pareigas, buvo ilgametis VU Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, vadovavo VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutui bei VU–CERN Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centrui.
Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, ilgai pirmininkavo Lietuvos fizikų draugijai, savo mokslinių tyrimų rezultatais ir tarptautiniu bendradarbiavimu garsino Lietuvos vardą.
Jo iniciatyva pradėtas ir aktyviai plėtotas Lietuvos mokslinis bendradarbiavimas su CERN.
J. V. Vaitkus paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, yra 17 išradimų autorius. Jis taip pat rengė metodinius leidinius, vadovėlius.
1996, 2005, 2021 metais jis buvo paskelbtas Lietuvos mokslų premijos laureatu, 2002 – adovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2021 – Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
G. Nausėda išreiškė užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė užuojautą mirus žymiam Lietuvos fizikui, Vilniaus universiteto (VU) profesoriui emeritui Juozui Vidmančiui Vaitkui.
Šalies vadovo teigimu, Lietuva neteko iškilaus mokslininko ir vieno iš puslaidininkių fizikos pradininkų mūsų šalyje.
„Profesorius J. V. Vaitkus priklausė tai mokslininkų kartai, kuri ne tik kūrė Lietuvos fizikos mokyklą, bet ir gebėjo drąsiai matyti ateitį. Jo įžvalgos apie lazerių taikymą puslaidininkių tyrimuose, optoelektroniką, nanomokslą, puslaidininkinius jutiklius ir Lietuvos mokslinį bendradarbiavimą su CERN liudijo nepaprastą gebėjimą jungti fundamentinį mokslą su technologine pažanga ir tarptautinėmis galimybėmis“, – rašoma prezidento užuojautoje.
Prezidentas pareiškė užuojautą profesoriaus šeimai, artimiesiems, Vilniaus universiteto bendruomenei, Lietuvos mokslų akademijai, Lietuvos fizikų draugijai, jo mokiniams, kolegoms ir visai Lietuvos mokslo bendruomenei.