Šios sidabrinės monetos sudaro Damhuso lobį – 226 vikingų laikotarpio „pensų“ rinkinį, 2018 m. rastą netoli Ribės miesto Danijos Jutlandijos pusiasalyje. Lobis datuojamas 830–850 m., todėl remiantis birželio 5 d. žurnale „Archaeometry“ paskelbtu tyrimu, šios sidabrinės monetos yra vienos iš seniausių kada nors rastų vikingų monetų.
Nors monetos oficialiai vadinamos „pensais“, vien jų svoris sidabru reiškia, kad IX a., kai jos buvo nukaldintos, jos buvo kur kas vertingesnės nei šiuolaikiniai pensai, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Danijos nacionalinio muziejaus archeologas Thomasas Birchas. „Šis žodis kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „pening“, – sako jis, – ir panašaus į vokiečių aukštaičių kalbos žodį „pfennig“. Vieno peningo pakakdavo alui, duonai ar paprastiems įrankiams nusipirkti.
Th. Birchas pažymi, kad šios senovinės monetos yra nepaprastai gerai išsilaikiusios, nors žemėje praleido daugiau nei 1000 metų. Vienoje pusėje pavaizduotas veidas, kuris, manoma, vaizduoja pagrindinį skandinavų dievą Wodaną (Odiną), o kitoje pusėje – elnią.
Vikingų lobis
Svarbiausia, kad monetų šonams naudoti štampai jiems susidėvėjus buvo keičiami panašiais, dėl ko atsirado nežymūs pokyčiai, kuriuos šiuolaikiniai mokslininkai gali identifikuoti, sako Th. Birchas. Dėl to jie nustatė, kad buvo naudota mažiausiai 30 štampų – mokslininkai jie apskaičiavo, kad vienoje monetų kalykloje Ribėje, kuri tuo metu buvo svarbi gyvenvietė, buvo pagaminta šimtai tūkstančių šio tipo sidabrinių vikingų „pensų“.
Th. Birchas teigia, kad Damhuso lobis yra iš laikotarpio, kai Danija buvo susiskaldžiusi į pagoniškas skandinavų karalystes, daugiau nei 100 metų prieš jų suvienijimą ir krikščionizavimą, kurį vykdė Haraldas Mėlyndantis.
Tyrimas, kurio metu 25 monetos buvo ištirtos rentgeno fluorescencijos ir kitomis analitinėmis metodikomis, leido išnagrinėti įvairius izotopus – elementus, kurių branduoliuose yra skirtingas neutronų skaičius – mikroelementų, sumaišytų su sidabru. Rezultatai parodė, kad kai kuriais atvejais daugiau nei pusė šio tauriojo metalo buvo kilusi iš islamo sidabrinių monetų, vadinamų dirhamais. Vikingų monetos tikriausiai buvo nukaldintos iš sidabro luitų, pagamintų už Skandinavijos ribų, iš dalies – masiniu būdu perlydant islamo pasaulio monetas, teigia Th. Birchas – ir šie luitai greičiausiai buvo atgabenti į senovinę monetų kalyklą Ribėje.
„Šis sidabras jau turėjo savo gyvavimo ciklą, jis neatsirado tiesiai iš kasyklos, – sako mokslininkas. – [Sidabras] buvo perdirbtas į dirhamus, o vėliau kažkur perlytas katile.“
Jis pažymėjo, kad Damhuso lobio monetos yra būtent iš to laikotarpio, kai sidabras iš islamo pasaulio ėmė plisti vikingų pasaulyje. Skandinavijoje taip pat buvo rasta to laikotarpio islamo papuošalų.
„Mes esame būtent toje sankirtoje, kai matome, kaip įsiveržia islamo sidabras, – sako Th. Birchas. – Jei šios monetos buvo kaldinamos šimtais tūkstančių, tai yra milžiniškas islamo sidabro kiekis.“
Parengta pagal „Live Science“.