Pasitelkus DI, iššfruoti 2000 metų senumo Vezuvijaus ugnikalnio palaidoti raštų ritiniai

2026 m. birželio 30 d. 13:42
Lrytas.lt
Beveik prieš 2000 metų Vezuvijaus ugnikalnis po pelenais palaidojo didžiulę ritinių kolekciją ir juos pavertė kietais juodais gabalais. Dabar, taip tų ritinių ir neišvynioję neišvynioję, mokslininkai virtualiai perskaitė du iš jų —‬ ir atrado kūrinį, kuris, tikėtina, priklauso žinomam stoikų filosofui.
Daugiau nuotraukų (1)
Šis proveržis pasiektas vykdant „Vezuvijaus iššūkį“ (angl. Vesuvius Challenge) – tarptautinį mokslinių tyrimų projektą, kurio tikslas – skaitmeniniu būdu perskaityti ritinius, išlikusius po to, kai 79 m. Pompėjai ir Herkulanumas buvo palaidoti po pelenais ir pemza. Mokslininkai, tyrinėjantys ir saugantys senovinius rankraščius, birželio 25 d. paskelbė, kad skaitmeniniu būdu „išvyniodami“ vieno ritinio, žinomo kaip „PHerc. 1667“ išlikusią dalį, atskleidė maždaug 1,5 metro ištisinio graikų kalbos teksto, išdėstyto 20-čia stulpelių. Mokslininkai taip pat atkūrė daugiau nei 70 stulpelių teksto iš antrojo ritinio, „PHerc. 172“.
„Beveik du tūkstantmečius daugelis šių tekstų buvo fiziškai išsaugoti, tačiau intelektualiai neprieinami, – teigė „Vesuvius Challenge“ įkūrėjas ir Kentukio universiteto (JAV) kompiuterių mokslininkas Brentas Sealesas. – Šiandien – po daugelio metų tarpdisciplininio darbo, apjungiančio pažangias vaizdo gavimo technologijas, dirbtinį intelektą, akademinius tyrimus ir inovacijų konkursą – pagaliau galime juos perskaityti.“
Per pastaruosius kelerius metus B. Sealesas ir jo komanda naudodami sinchrotroną iš esmės atliko ritinių rentgenografinį tyrimą ir aptiko rašalą, kurį rašymui naudojo senovės romėnai. Vėliau raides tyrė papirologai, kurie išvertė tekstą.
Dalis „PHerc. 1667“ buvo fiziškai atverta devintajame dešimtmetyje, tačiau vienas ant kito užkloti sluoksniai taip smarkiai užgožė raštą, kad ritiniui buvo suteiktas nulinis įskaitomumo balas, teigia Neapolio Federico II universiteto papirologė Federica Nicolardi.
„PHerc. 1667“ rankraštis ir tekstas leidžia manyti, kad ritinys datuojamas II arba III a. pr. m. e., todėl jis yra vienas iš seniausių ritinių Herkulanumo kolekcijoje. Ši ankstyva data reiškia, kad jo autorius negalėjo būti Filodemas iš Gadaros – I a. pr. m. e. epikūrininkas, kurio raštai dominavo Herkulanumo bibliotekoje.
Ekspertai mano, kad tekstas labiau primena stoikų traktatą apie etiką ir žmogaus elgesį, be to, jame konkrečiai minimas Aristokreonas – įtakingo stoikų filosofo Krisipo sūnėnas ir mokinys. Paties Krisipo raštų išliko labai nedaug, todėl, jei autorystės priskyrimas pasitvirtins, tai būtų reikšmingas papildymas ankstyvosios stoikų minties istoriniams įrašams.
Kito tyrimo metu mokslininkai identifikavo naują knygos pavadinimą ritinyje „PHerc. 139“. Ritinio pabaigoje daroma nuoroda į Filodemo aštuntąją knygą „Apie dievus“. Nors anksčiau buvo žinoma, kad šis traktatas egzistuoja, naujasis atradimas atskleidžia, jog šis veikalas apėmė mažiausiai aštuonis tomus. Ekspertai planuoja iš naujo išnagrinėti kitus Herkulanumo kolekcijos tekstus – ieškodami papildomų tomų, kurie galėtų priklausyti tai pačiai serijai.
Daugiau nei 600 Herkulanumo ritinių vis dar nėra atverti. Manoma, kad vila kadaise priklausė Julijaus Cezario uošviui, rašo „Live Science“.
senovės RomaRomos imperijaRaštai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.