Šiaurės Karolinos universiteto (JAV), Monrealio universiteto (Kanada) ir Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia, kaip pagal šuns priekinių letenų žingsnio ilgį galima tiksliai diagnozuoti jo kognityvinių funkcijų nuosmukį.
Beje, mūsų pačių eisena taip pat tampa šleivoka, kai mūsų smegenys praranda funkcijas. Pavyzdžiui“ Alzhaimerio liga sergantys žmonės eina lėčiau ir daro trumpesnius žingsnius, jų būklei blogėjant. Naujausi tyrimai rodo, kaip žmogaus eisenos analizė gali atlikti svarbų vaidmenį anksti nustatant ligos požymius.
Bet čia mes toli gražu nesame vieni. Panašus kognityvinių gebėjimų silpnėjimas taip pat gali paveikti tai, kaip mūsų keturkojai draugai žengia į priekį.
Susiję straipsniai
„Šiame tyrime parodome, kad šunų priekinių letenų žingsnio ilgis mažėja su amžiumi, tačiau kas dar svarbiau, jis mažėja ir esant kognityviniam sutrikimui, – sako pagrindinė straipsnio autorė, Šiaurės Karolinos universiteto veterinarinės neurologijos ir neurochirurgijos profesorė Natasha J. Olby. – Iš tiesų, mes nustatėme, kad kognityvinių gebėjimų silpnėjimo poveikis yra didesnis nei vien amžiaus poveikis.“
N. J. Olby ir jos komanda rėmėsi ilgalaikio tyrimo duomenimis apie vyresnio amžiaus ir senatvės stadijoje esančius šunis, kurių įvairūs fiziologiniai ir sveikatos rodikliai buvo žinomi. Jiems buvo atlikti buvo kognityviniai testai, o jų šeimininkams – klausimynai, apimantys kiekvieno šuns elgesio pokyčių vertinimą, žinomą kaip „Šunų demencijos skalė“.
Tyrimų rezultatai buvo vertinami atsižvelgiant į dažnai atliekamus šuns ėjimo greičio matavimus su pavadėliu 5 metrų atstumu, įskaitant trumpą pagreitėjimą.
Rezultatai buvo pagrįsti iš viso 88 įvairių veislių šunimis, iš kurių daugelis buvo mišrūnai. Tyrėjų komanda nustatė, kad savininkų nurodytas šunų kognityvinių gebėjimų nuosmukis buvo susijęs su trumpesniu nei vidutinis priekinių letenų žingsnio ilgiu.
Tyrėjai pažymi, kad tokio ryšio nebuvo pastebėta užpakalinių letenų žingsniuose – o tai rodo glaudesnį ryšį tarp sensorinės integracijos ir pirmųjų žingsnių.
„Įdomu pastebėti, kad kognityvinių gebėjimų silpnėjimas skirtingai veikia priekines ir užpakalines letenas. Šunims užpakalinės letenos yra svarbios judėjimui į priekį, o priekinės letenos taip pat naudojamos keičiant kryptį ir pradedant stabdyti, – sako N. J. Olby. – Smegenų žievė integruoja daugiau sensorinės informacijos į neuronines grandis, kurios valdo priekinių letenų žingsnius, todėl aukšto lygio sensomotorinės integracijos praradimas juos veikia kitaip.“
Šie pokyčiai buvo pernelyg nežymūs, kad patys savaime būtų reikšmingi kaip diagnostinė priemonė, tačiau derinant su kitomis vertinimo formomis, jie galėtų padėti savininkams geriau planuoti savo augintinio būsimą sveikatą.
Kaip ir buvo galima tikėtis, priekinės letenos žingsnio ilgis taip pat šiek tiek sumažėjo didėjant skausmo vertinimams – nors tyrėjai taip pat pripažįsta, kad šuns ortopedinė būklė taip pat galėjo turėti įtakos jo ėjimui.
Vis dėlto, jei savininkas pastebi, kad jo šuns žingsnis laikui bėgant keičiasi, tikrai vertėtų apie tai paminėti veterinarui, rašo „Refractor“.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Frontiers“.