Chirurginės žirklės ir pincetas buvo atkasti 1974 metais, garsaus gydytojo Xia Quano, gyvenusio 1348–1411 m., kapo Džiansu provincijoje.
Congcangas Zhao iš Šiaano Šiaurės Vakarų universiteto Kinijoje ir jo kolegos, naudodami lazerius, ištyrė ant instrumentų esančių likučių sudėtį ir aptiko akonitino pėdsakų. Šį junginį gamina Aconitum genties augalai, dar žinomi kaip kurpelės. Jie dažnai nurodomi kaip senovės kinų medicininių receptų ingredientai.
Akonitinas sąveikauja su natrio kanalais neuronų ląstelių membranose. Naudojant tinkamą dozę jis turi anestetinį poveikį, tačiau yra labai toksiškas ir šiandien retai naudojamas dėl apsinuodijimo pavojaus.
Susiję straipsniai
Likučiai buvo susikaupę ant žirklių ašmenų ir pinceto galiukų – todėl pasak tyrėjų, mažai tikėtina, kad akonitinas ten atsirado dėl užteršimo.
Tyrime nedalyvavęs Carney Mathesonas iš Griffitho universiteto Brisbeine (Australija) sako, kad nėra abejonių, jog tai yra seniausias tiesioginis įrodymas apie anestetikų naudojimą.
Tyrimas rodo, kad senovės chirurgai apie skausmo malšinimą žinojo daugiau, nei iki šiol buvo manoma, sako jis. „Dabar galime suprasti, kodėl tokios operacijos galėjo būti atliekamos arba kodėl praeityje tai buvo taip paplitę ir iš tikrųjų įmanoma“, – sako C. Mathesonas.
Istoriniai tekstai rodo, kad Mingų dinastijos gydytojai buvo ištobulinę metodus, kaip sumažinti akonitino toksiškumą – pavyzdžiui, jis buvo ruošimas su berniukų šlapimu, mirkomas juodųjų sojų nuovire, virinamas acte, detoksikuojamas su spindulinėmis pupuolėmis ir šalinama akonito gumbų išorinė žievė, rašo C. Zhao ir jo kolegos.
Išskirti akonitiną iš tokio toksiško augalo ir tada išsiaiškinti, kaip jį taikyti nepadarant žalos pacientui, būtų reikėję milžiniškų mokslo žinių, sako C. Mathesonas. „Jie turėdavo sugebėti išgauti jį iš augalo nepadarydami žalos sau, – teigia mokslininkas. – Tada jie turėdavo jį apdoroti taip, kad jį būtų galima taikyti bet kuriam tikslui, nenužudant savęs ir nepadarant žalos žmonėms. Tada jie turėdavo įsitikinti, kad jis tikrai veikia.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Antiquity“.
Parengta pagal „New Scientist“.