Pasiekti kulminaciją, patirti laimingą pabaigą – yra daugybė terminų, apibūdinančių orgazmo patyrimus. Bet ką iš tikrųjų žinome apie tą sunkiai apibūdinamą „didįjį O“ – be to, ką išmokome lytinio švietimo pamokose mokykloje, išgirstame iš draugų pasakojimų ir perskaitome senuose „Cosmopolitan“ žurnalo numeriuose?
Moksliškai kalbant, orgazmas apibrėžiamas kaip ritmiški susitraukimai, vykstantys kas 0,8 sekundės ir kurių dažnis didėja iki pat pabaigos, o juos paprastai lydi euforijos jausmas.
Tačiau orgazmas gali duoti kur kas daugiau nei tik malonų jausmą; jis gali sustiprinti ryšį su partneriu, laikinai sumažinti skausmą – ir netgi pakeisti sąmonės būseną. Iš tiesų, prancūzai orgazmą vadina „la petite mort“ – „mažąja mirtimi“.
Susiję straipsniai
Orgazmas taip pat gali sukelti ir nemalonius jausmus – nes kai kurių sutrikimų atveju jis sukelia nuolatinį diskomfortą ar netgi skausmą.
Ir tai tik žmogiškųjų orgazmų tyrimų apžvalga. Tolesni gyvūnų karalystės stebėjimai rodo, kad orgazmai yra tik nedidelė sudėtingų poravimosi ritualų dalis ir gali būti naudojami socialinei hierarchijai nustatyti.
Štai įdomiausi faktai, ko greičiausiai dar nežinojote apie orgazmus – kai kurie faktai tikrai privers jus aiktelėti.
1. Mūsų smegenys gali skiria skirtingų tipų stimuliaciją
Paprastai orgazmai siejami su lytinių organų sužadinimu ir stimuliacija tokiose srityse kaip klitoris ar išangė, tačiau tyrimai rodo, kad apie 12 procentų moterų gali patirti orgazmą stimuliuojant kitas erogenines zonas, įskaitant lūpas, spenelius ir net galvos odą. Dar įdomiau yra tai, kad jūsų smegenys gali tiksliai nustatyti, kada sužadinamos skirtingos kūno sritys.
2016 m. neurologinis tyrimas, kuriame buvo analizuojami smegenų skenai, rodo, kad orgazmai, pasiekiami skirtingų rūšių stimuliacijos dėka, aktyvuoja iš dalies sutampančius, bet iš dalies skirtingus nervinius takus.
Atrodo, kad jutiminė žievė šias sritis interpretuoja atskirai, ir jei jūsų partneris yra pakankamai įgudęs, kad stimuliuotų visas dalis vienu metu, tai gali suteikti dar intensyvesnę patirtį.
„Kiekviena iš šių kūno sričių susijusi su skirtinga smegenų vieta, ir kiekviena iš jų atskirai gali sukelti skirtingos kokybės orgazmą, – aiškina vienas iš garsiausių orgazmų tyrėjų Rutgerso universitete (JAV). dr. Barry Komisarukas. – Mano hipotezė yra tokia: jei visos šios sritys stimuliuojamos vienu metu, tai sukelia daug įvairesnį ir intensyvesnį orgazmą. O kadangi kiekviena iš jų susijusi su skirtingomis smegenų sritimis, kiekviena sukelia savitą orgazminę reakciją. Taigi, jei jas visas suderinsite, gausite sudėtingesnį, intensyvesnį ir malonesnį orgazmą.“
2. Žmonės su nugaros smegenų sužalojimais vis dar gali patirti orgazmus
Nugaros smegenys veikia kaip dvipusis ryšio kanalas tarp smegenų ir likusios kūno dalies. Jei nugaros smegenys yra pažeistos, tai paprastai reiškia, kad nebegalima jausti jokių pojūčių – įskaitant seksualinius.
Tačiau B. Komisaruko tyrimai parodė, kad moterys su pažeistomis nugaros smegenimis stimuliuojant gali pasiekti orgazmą.
„Anksčiau manyta, kad nervas klajoklis driekiasi tik iki pilvo , – aiškina B. Komisarukas. – Tačiau smegenų skenavimo tyrimai parodė, kad jutiminiai signalai iš lytinių organų apeina pažeistą nugaros smegenų dalį ir per nervą klajoklį keliauja tiesiai į smegenų atlygio ir jutimų apdorojimo centrą.
„Tikėtina, kad nervas klajoklis veikia nuolat, reaguodamas į makšties ir gimdos kaklelio stimuliaciją. Tačiau nesant nugaros smegenų, jei jos yra pažeistos, labai tikėtina, kad nervo klajoklio funkcija sustiprėja.“
3. Orgazmai iš tiesų mažina dopamino kiekį (ir didina testosterono kiekį)
Patiriant orgazmą, organizmas išskiria daugybę hormonų ir neurotransmiterių. Pakankamai gerai žinoma, kad smegenys kulminacijos metu išskiria oksitociną – „prisirišimo“ hormoną. Tačiau nors galėtumėte tikėtis vadinamojo „atlygio“ hormono – dopamino – išsiskyrimo, antrasis hormonas iš tikrųjų veikia kaip dopamino inhibitorius, todėl susidaro sūpynių efektas.
„Dopaminas veikia kaip motyvatorius, – aiškina Mičigano universiteto (JAV) neurobiologė ir seksualinės psichofiziologijos tyrėja dr. Nicole Prause. – Nors jo kiekis susijaudinimo metu padidėja, po orgazmo jo sumažėja. Taip atsitinka todėl, kad organizmas išskiria prolaktiną, kuris veikia kaip dopamino inhibitorius. Prolaktinas sumažina tolesnį seksualinį potraukį ir būtent dėl to po lytinių santykių galite jaustis pavargę.“
Kitas mitas apie orgazmą, dažnai pateikiamas kaip faktas – ypač „vyrosferos“ nuomonės formuotojų – yra tas, kad masturbacija ir ejakuliacija sumažina testosterono lygį. Kai kurie pateikia susilaikymą kaip būdą „atgauti“ vyrišką energiją, drausmę ir susikaupimą. Tačiau Andrew Tate ir jam pritariantys asmenys šiuo klausimu visiškai klysta.
„Iš tikrųjų yra visiškai priešingai, – aiškina N. Prause. – Testosterono lygis pakyla seksualinio susijaudinimo metu ir pasiekia aukščiausią tašką orgazmo metu. Tai nedidelis ir laikinas padidėjimas – tai ne tas pats, kas steroidų injekcija, bet vis dėlto tai padidėjimas, po kurio lygis grįžta į įprastą lygį. Idėja, kad seksas ir orgazmai išeikvoja testosterono atsargas, yra visiškai klaidinga.“
4. Orgazmas gali laikinai palengvinti skausmą
Visi esame girdėję tą (šiek tiek seksistinę) frazę: „ne dabar, brangusis, man skauda galvą“ – tačiau seksas ir orgazmo pasiekimas yra tai, kas gali gana veiksmingai (laikinai) palengvinti skausmą. Viena iš medžiagų, išsiskiriančių orgazmo metu, yra vazoaktyvusis žarnyno peptidas (VIP).
„Mūsų tyrime nustatėme, kad orgazmo metu dubens nervas išskiria vazoaktyvų žarnyno peptidą, kuris veikia kaip galingas skausmą malšinantis preparatas, slopindamas skausmo signalus galvos ir nugaros smegenyse, – aiškina B. Komisarukas. – Molekulinio lygmens tyrimai parodė, kad VIP yra labai stiprus. Norėdami pasiekti lygiavertį poveikį moterims, turėjome skirti didesnę morfino dozę.“
5. Ne visi orgazmai teikia malonumą
Paprastai orgazmą siejame su malonumu ir pasitenkinimu, tačiau kai kuriems žmonėms pasiekti orgazmą gali būti skausminga.
„Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, – aiškina knygos „The Orgasm Answer Guide“ bendraautorė dr. Sara Nasserzadeh. – Orgazmo metu jūsų kūnas patiria susitraukimus. Jei jūsų dubens dugno raumenys arba uodegikaulio raumenys yra pernelyg įtempti, šie susitraukimai gali būti juntami intensyviau, o tai ne visada reiškia malonumą. Tai gali būti kokios nors paslėptos sveikatos problemos, pavyzdžiui, prostatito, endometriozės ar gimdos miomų, simptomas. Jei šis skausmas trukdo jūsų lytiniam gyvenimui, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.“
S. Nasserzadeh priduria, kad kai kurie skausmai po lytinių santykių gali būti psicho-somatiniai: „Gali būti gilių emocinių ir psichologinių priežasčių, dėl kurių jaučiate skausmą po lytinių santykių – ir tai gali būti susiję su ankstesnėmis trauminėmis patirtimis.“
Tačiau yra ir kitų fiziologinių priežasčių, dėl kurių orgazmai gali sukelti diskomfortą ar skausmą. Manoma, kad apie 0,6–3 procentai žmonių kenčia nuo nuolatinio lytinio susijaudinimo sutrikimo (PGAD). Jam būdingi spontaniški, nepaliaujami fiziologiniai lytinių organų sužadinimo pojūčiai, tokie kaip dilgčiojimas, pulsavimas ar artėjančio orgazmo jausmas, kurie gali atsirasti nepriklausomai nuo seksualinio potraukio ar psichologinio susijaudinimo.
„Mūsų atliktas tyrimas pateikė įtikinamų įrodymų, kad PGAD gali sukelti Tarlovo cistos [skysčiu užpildyti maišeliai, augantys ant nervų], susidarančios ant lytinių organų jutimo nervų, – teigia B. Komisarukas. – Kitais atvejais, kai Tarlovo cistų nėra, išsipūtę stuburo diskai, spaudžiantys nervų pluoštus, gali juos fiziškai dirginti ir sukelti PGAD simptomus. Tyrimai parodė, kad po operacijos simptomai susilpnėja.“
6. Kai kurie vaistai gali visiškai užkirsti kelią orgazmams
Vaistai, priskiriami SSRI (selektyviesiems serotonino reabsorbcijos inhibitoriams), kurie paprastai vartojami depresijai ir nerimo sutrikimams gydyti, gali laikinai sukelti seksualinę disfunkciją. Taip yra dėl to, kad SSRI vaistai padidina vartojančiojo serotonino lygį, o tai savo ruožtu sukelia domino efektą kitiems hormonams ir neurotransmiteriams organizme.
Simptomai gali apimti bendrą lytinio potraukio sumažėjimą ir lytinių organų tirpimą.
„Tinkama orgazmo metafora – tai karšto ir šalto vandens čiaupas, – aiškina B. Komisarukas. – Orgazmai susideda iš neurocheminių medžiagų, sukeliančių susijaudinimą ir slopinimą. Slopinimas suaktyvėja susijaudinimo viršūnėje, kad susijaudinimas netaptų pernelyg nemalonus. SSRI gali sutrikdyti šių neurocheminių medžiagų pusiausvyrą. Padidėjęs serotonino kiekis paprastai slopina dopamino veiklą smegenų paskatinimo centruose, o tai lemia sumažėjusį lytinį potraukį.“
Šie simptomai paprastai susilpnėja, kai organizmas prisitaiko prie SSRI vartojimo. Tačiau yra atvejų, kai seksualinė disfunkcija gali išlikti netgi praėjus ilgam laikui po to, kai pacientai nustoja vartoti SSRI.
Tyrimų apie seksualinę disfunkciją po SSRI vartojimo atlikta nedaug, todėl dar nėra aišku, kas gali sukelti ilgalaikes seksualines problemas.
7. Susijaudinimas gali pastumti organus
Jei po ypač energingo sekso jums atrodo, kad jūsų vidaus organai persikėlė į kitą vietą, galbūt taip ir yra. Šis moterų susijaudinimo procesas vadinamas „tenting“ ir yra skirtas gilesnei penetracijai.
„Kai moteris yra susijaudinusi ir jos lytiniai organai prisipildo kraujo, gimda pakyla, o gimdos kaklelis iš tikrųjų atsitraukia, kad susidarytų daugiau erdvės“, – aiškina S. Nasserzadeh.
8. Primatai naudoja „įrankius“, kad patirtų susijaudinimą
Seksas gali būti skirtas pirmiausia reprodukciniams tikslams, tačiau žmonės nėra vienintelė rūšis, kuri užsiima lytiniais santykiais dėl malonumo. Buvo pastebėta, kad delfinai afalinos užsiima masturbacija, homoseksualiniais lytiniais santykiais ir nereprodukciniu poravimusi. Tuo tarpu tyrimai su žiurkių patelėmis rodo, kad jos nuolat grįžta į aplinką, susijusią su poravimusi – o tai rodo, kad tai teikia malonumą.
Tačiau nedaugelis gyvūnų turi tokį turtingą seksualinį repertuarą kaip mažosios šimpanzės (bonobai), kurios, kaip pastebėta, naudoja seksą kaip pagrindinę socialinę priemonę.
123rf nuotr.
„Mažosios šimpanzės yra neįtikėtinai protingos, – pasakoja B. Komisarukas. – Tyrimai parodė, kad jie naudoja seksą įtampai sumažinti arba susitaikyti po konfliktų. Taip pat matome, kad šie primatai sudaro tos pačios lyties poras. Jų reprodukcijos rodiklis, palyginti su kitais primatais, yra santykinai žemas, o tai leidžia manyti, kad lytinis aktas naudojamas kaip malonumo šaltinis arba dėl kitų priežasčių, nei palikuonių gimdymas.“
Tuo tarpu sekso žaislai nėra vien išskirtinė žmogiškoji prerogatyva. Kai kurie tyrimai parodė, kad japoninių makakų patelės naudoja pagaliukus, šakeles ir akmenukus, kad stimuliuotų savo klitorį. „Šie gyvūnai, užsiimantys tokia veikla, daro tai dėl savęs pačių patenkinimo ir malonumo, – sako B. Komisarukas. – Visa tai yra šių rūšių sveikos socialinės sąveikos repertuaro dalis.“
9. Kiaulės turi unikalią seksualinę fiziologiją
Įvairiomis seksualinėmis veiklomis pasižymi ne tik beždžionės – tyrėjų dėmesį patraukė ir šernų bei kiaulių elgsena.
Kiaulės patiria ypač ilgus orgazmus. Vidutiniškai seksualiai aktyvus šernas gali nepertraukiamai gaminti spermą nuo penkių iki septynių minučių, o vienos ejakuliacijos metu išsiskiria apie 200–250 ml spermos.
Tačiau kiaulės įtrauktos į Guinnesso pasaulio rekordų knygą kaip gyvūnai, turintys ilgiausią galimą orgazmą – kuris gali trukti iki 30 minučių.
Vis dėlto ypač įdomus yra šernų ir kiaulių poravimosi ritualas. „Kiaulės patino seilėse yra testosterono metabolitas, – aiškina B. Komisarukas. – Kai jis suskyla ir per kvėpavimą išsiskiria į androstenoną ir androstanolį. Kai šernas „pūsteli“ rujojančiai kiaulei, ji iš esmės sustingsta ir tampa paralyžiuota. Tai leidžia patinui, turinčiam spiralinės formos varpą, užsilipti ant partnerės, į ją įsiskverbti ir per ilgus orgazmus išleisti didelį spermos kiekį.“
10. Orgazmai gali paveikti mūsų sąmonę
Nėra nieko neįprasto jaustis apsvaigusiam po orgazmo – nes mūsų smegenys patiria didelį neurologinį pokytį.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad pasiekus orgazmą išsijungia ta orbitofrontalinės žievės dalis, kuri yra atsakinga už sprendimų priėmimą – o tai gali sukelti jausmą, kad nebegalite kontroliuoti savęs. Dėl to gali atsirasti iš pažiūros nevalingi pojūčiai – pavyzdžiui, garsūs ekstazės šūksniai, kai esate pačiame įkarštyje.
B. Komisarukas orgazmo poveikį smegenims lygina net su epilepsijos priepuoliu. „Smegenų skenavimo tyrimai rodo, kad orgazmo metu visose smegenyse vyksta sinchronizuotas ir plataus masto neuronų suaktyvinimas, – aiškina jis. – Smegenyse vienu metu aktyviai veikia milžiniškas neuronų skaičius. Šiuo momentu mes galime laikinai ir labai trumpam prarasti įprastą sąmonės ir suvokimo būseną.“
Taigi, kaip matome, kiekvieno didžiojo kulminacijos momento metu jūsų organizme vyksta kur kas daugiau procesų, nei galėtumėte tikėtis, ar ne?