Kaip ten buvo iš tiesų, sužinoti, deja nebeįmanoma – 2024 m. Hvaldimiras buvo rastas negyvas, ir niekas niekada neturėjo progos jo išklausinėti apie jo praeitį.
Tačiau jei tikėti naujais tyrimais, ateityje pabendrauti su banginiais galbūt bus įmanoma.
Netrukus sužinosime daugiau
„Nemanau, kad tai taip toli, – sako Marit Lobben, tirianti kalbą ir smegenis Oslo universitete. – Galbūt per 20 metų galėsime bendrauti su banginiais“.
Susiję straipsniai
Mokslininkai žino, kad banginiai bendrauja tarpusavyje – tačiau vis dar tiksliai nežino, ką jie sako. Iššūkis slypi tame, kad reikia suprasti kalbą, kuri labai skiriasi nuo mūsų pačių. Tačiau žmonėms jau anksčiau pavyko iššifruoti nežinomas kalbas.
Rozetės akmuo padėjo mokslininkams suprasti egiptiečių hieroglifus. Į nepažįstamas žemes keliaujantys vikingai taip pat sugebėjo išmokti vietines kalbas be jokių žodynų pagalbos.
„Manome, kad jie daug išmoko tiesiog įsitraukdami į aplinką ir bandydami kalbėtis su žmonėmis. Galbūt jie išmoko keletą žodžių ir naudojo kūno kalbą. O paskui palaipsniui išmoko dar šiek tiek daugiau, – sako Oslo universiteto mokslininkė Elise Kleivane. – Jei norime suprasti banginių kalbą, mokslininkai turės daryti kažką panašaus į tai, ką darė vikingai“.
Jie turės nerti į vandenį, stebėti, kas vyksta aplink banginius, ir bandyti išsiaiškinti, ką reiškia skirtingi garsai.
Garsų dėsningumai
Dabar mokslininkai turi naują įrankį, padėsiantį jiems iššifruoti banginių kalbą: dirbtinį intelektą. „Jis gali padėti mums palyginti banginių garsus su žmonių kalbomis“, – sako M. Lobben.
Jei banginiai mokėtų rašyti, jų abėcėlė būtų labai ilga: CETI mokslininkai nustatė net 156 skirtingus banginių garsus. Norint suprasti šiuos garsus, mokslininkams reikia daug garso įrašų. „Dirbtinis intelektas gali padėti mums atpažinti šių garsų dėsningumus“, – sako M. Lobben.
Mokslininkai taip pat gali paleisti banginių garsus po vandeniu – ir stebėti, kaip banginiai reaguoja.
Tyrėjai siekia suprasti kalbą, kurią banginiai jau naudoja, tačiau patys banginiai taip pat gali jiems padėti šiame procese. Pasak M. Lobben, Japonijos mokslininkai įrodė, kad banginiai gali išmokti naujų žodžių.
„Mokslininkai pirmiausia išmokė banginį susieti keturis garsus su keturiais skirtingais daiktais“, – pasakoja tyrėja. Su plaukmeniu, nardymo kauke, kibiru ir batu.
„Ir kas atsitiko? Jis išmoko susieti garsus su daiktais“, – teigia M. Lobben. Nes kai šalia bato buvo padėtas dar ir šepetys, banginis suprato, kad plaukmuo ir naujas garsas turi sudaryti naują žodį – nors jis niekada nebuvo specialiai mokomas daryti tokį ryšį. Kitaip tariant, jis sugebėjo pats susidaryti naujas asociacijas.
Dabar mokslininkams reikia išsiaiškinti, kiek žodžių banginiai gali išmokti.
Protingesni už žmones?
Sprendžiant iš banginio smegenų, banginiai gali būti ne mažiau protingi nei žmonės. „Kuo daugiau smegenyse yra raukšlių ir griovelių, tuo protingesnė rūšis“, – sako M. Lobben. Banginio smegenys primena milžinišką graikinį riešutą.
Kai kurie mokslininkai mano, kad banginiai gali mąstyti ir samprotauti panašiai kaip mes, prisiminti praeitį ir planuoti ateitį. „Banginių smegenyse taip pat aptikome vadinamųjų verpstinių ląstelių“, – sako tyrėja.
Mokslininkai jas vadina nervų sistemos „greitaisiais traukiniais“. Šios ląstelės greitai perduoda didelius informacijos kiekius. Baltųjų banginių smegenyse jų yra labai daug.
„Verpstinės ląstelės siejamos su protu, kalba ir meile“, – sako ji.
Vandenyne viskas šiek tiek sudėtingiau
Ar banginiai vieną dieną galės suprasti žmonių kalbą? „Kalbą reikia išmokti“, – sako M. Lobben. Ji pažymi, kad kitoms rūšims tai pavyko. Vieno tyrimo duomenimis, šuo vardu Chaser išmoko daugiau nei tūkstantį žodžių.
„Tai, kad banginiai gyvena vandenyne, visą daro šiek tiek sudėtingiau. Vis dėlto baltieji banginiai ir kitos delfinų rūšys yra labai smalsūs ir žaismingi. Tai gera pradžia mokymuisi“, – sako tyrėja.
Apie ką, kalbėtųsi banginiai ir žmonės? „Galime tikėtis, kad jie papasakotų mums, ką mano apie laivų keliamą triukšmą ir plastiko kiekį vandenyne, bet mums dar toli iki to, kad suprastume, apie ką kalba banginiai“, – sako M. Lobben.
Hvaldimiras greičiausiai mirė dėl to, kad jam gerklėje įstrigo pagaliukas ir sukėlė infekciją. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei būtume jį supratę? „Jis tikriausiai jau kurį laiką kentėjo skausmą ir galbūt norėjo mums apie tai pranešti“, – teigia M. Lobben.
Parengta pagal „Science Norway“.