Lydimos sprogstančių pilvų, komiškų kritimų ir su retkarčiais pasitaikančiais negailestingo smurto momentais, Pekine vykusios „Pasaulinės humanoidų robotų žaidynės“ sužavėjo pasaulį kiek baugiu juoko, baimės ir palengvėjimo mišiniu.
Per penkių dienų renginį Kinija patvirtino savo pretenzijas į lyderystę humanoidų robotikos srityje: kovos menų androidai atakavo nokautuojančiais spyriais suktuku, o robotų komandos žygiavo į areną lydimos vėliavas mojuojančių kapitonų, sėdinčių ant milžiniškų robotų-šunų. Pagrindinis žaidynių renginys – 100 m bėgimas – nenuvylė, nes robotai sprinteriai bėgo greičiau nei Usainas Boltas – iki to momento, kai trenkdavosi į paminkštintą sieną ir pažerdavo kibirkštis, ar tiesiog lygioje vietoje subyrėdavo į gabalus, pažerdami į visas puses savo galūnes
Susiję straipsniai
Kelių sekundžių trukmės vaizdo įrašai puikiai iliustruoja tai, ką tarptautiniai ekspertai apibūdina kaip ryškią inžinerijos pažangą – bet kartu ir raminantį įsitikinimą, kad suskilę robotai bent jau dabar dar nebūtų pasirengę tapti žmonijos valdovais.
Jei žaidynes apibūdinti vienu šūkiu, jis galėtų būti toks: greičiau, aukščiau, juokingiau. Tačiau šie renginiai nebuvo skirti vien pramogai. Juose dalyvavo daugiau nei 2000 humanoidų, kuriuos sukūrė daugiau nei 660 daugiausia Kinijos technologijų įmonių – tai buvo Kinijos robotikos galios demonstravimas vos kelias savaites prieš tai, kai šalies prezidentas Xi Jinpingas atvyks į Vašingtoną susitikimui su Donaldu Trumpu, kurio darbotvarkėje svarbiausia vieta bus skirta supervalstybių lenktynėms dėl technologinės viršenybės.
Tik praėjusį mėnesį D. Trumpas uždraudė importuoti kiniškus humanoidus ir keturkojus robotinius šunis, motyvuodamas tai kibernetinio saugumo ir nacionalinio saugumo sumetimais. Šis renginys taip pat buvo reklaminė priemonė, skirta padidinti kiniškų robotų pardavimus pasaulyje – nes JAV konkurentai ruošiasi pristatyti savo naujus modelius, ypač ilgai reklamuotą Elono Musko humanoidą „Optimus“, kuris, kaip pranešama, šį mėnesį pagaliau pradėtas gaminti.
Praėjusiais metais Kinija pagamino 12 800 humanoidų – o tai sudaro apie 90 proc. pasaulinio kiekio, skelbia Kinijos studijų institutas „Mercator“. Šis dominavimas galbūt suteikė Kinijai pasitikėjimo atvirai transliuoti tiek daug komiškų nesėkmių, kurios nustebino kai kuriuos stebėtojus.
Šis renginys atspindėjo tai, kad Kinijos komunistų partijai humanoidai yra didelis prioritetas – nes jie siūlo sprendimus artėjančiai demografinei krizei darbo rinkoje, augančioms karinėms ambicijoms ir – robotams vis plačiau paplitus tarp žmonių – sugriežtintą valstybinio sekimo tinklą.
Pekinas skatina intensyvią konkurenciją robotų pramonėje, remdamas šimtus įmonių, kad sukurtų evoliucinę „stipriausio išlikimo“ dinamiką, o šie konkursai nustato griežtą galutinį terminą, per kurį konkurentai turi pasiekti matomą pažangą. Kovą patvirtintame Kinijos naujausiame penkerių metų plane gausu pažadų skatinti robotų pramonę, spartinti humanoidinių robotų praktinį pritaikymą ir tirti „įkūnytą dirbtinį intelektą srityse, kuriose trūksta darbo jėgos arba vyrauja didelės rizikos aplinkos“ – tarp kurių greičiausiai yra ir karyba.
„Įspūdinga, ir, sąžiningai sakant, šiek tiek baugina, – teigia Indijos vyresnysis policijos pareigūnas Arunas Bothra. – Viena yra stebėti, kaip robotai bėga, žaidžia futbolą ir varžosi kaip žmonės. Visai kas kita bus vieną dieną juos pamatyti pasienyje, nešančius ginklus ir priimančius sprendimus.“ Tačiau kai kurių karybos ir robotikos ekspertų teigimu, toks humanoidų panaudojimas realybėje nebūtų adekvatus: dvikojė forma karyboje nėra optimali, ir dėl tos priežasties šiandien autonomines sistemas matome ratuotas, vikšrines ar skraidančias, bet ne dvikojes.
Žinoma, padėtis kažkiek gali keistis. Kaip paaiškinti gausias avarijas ir gedimus olimpinėje greitojo čiuožimo arenoje, kurioje vyko varžybos? Ekspertai teigia, kad žaidynės atskleidė, jog Kinija sparčiausiai žengia į priekį kurdama humanoidų kūnus, o ne jų „protus“.
„Jų pažanga, palyginti su praėjusiais metais, yra stulbinanti, – teigia Londono Imperatoriškojo koledžo „Dyson“ dizaino inžinerijos mokyklos robotikos profesorius Thrishanthas Nanayakkara. -Atrodo, kad viskas susidėlioja į vietas… iki 2030 m. pasaulis bus visiškai kitoks.“
Greičiausias sprinteris „Tiangong Ultra“ 100 m distanciją įveikė daugiau nei dvigubai greičiau nei pernai, o ilgiausias šuolis iš vietos padidėjo nuo 0,96 m iki 3,40 m. Aušinimas skysčiais leido Kinijos inžinieriams padidinti galūnes varančių variklių sukimo momentą, sukuriant greitesnę ir galingesnę jėgą.
„Šis pasirodymas yra neįtikėtinas, – teigia robotikos skyriaus vadovas Nacionaliniame robotariume, įsikūrusiame Heriot-Watt universitete Edinburge Ingo Kelleris. – Niekas nebūtų tikėjęsis tokio spartaus vystymosi. [Bet] ar tai keičia žaidimo taisykles humanoidų naudojimo srityje? Nebūtinai.“
Ekspertai pabrėžia, kad varžybos atskleidė pažangą specializuotų, bet ne universalių humanoidų srityje: robotai buvo greiti bėgikai arba geri boksininkai – bet ne abu kartu. Taip yra iš dalies todėl, kad jų sprendimus valdantys dirbtinio intelekto modeliai dar nesugeba apdoroti viso fizinio pasaulio sudėtingumo.
Pramonė kalba apie „ChatGPT akimirkos“ pasiekimą – lūžio tašką, kai humanoidų technologija taps visuotinai naudinga ir sparčiai išplis į plačiąją visuomenę. Pagal vieną apibrėžimą, tai įvyks tada, kai robotas, gavęs balso ar teksto nurodymus, sugebės sėkmingai atlikti 80 proc. užduočių nepažįstamuose namuose.
Šis renginys sutapo su rimta kalba, kurią sakė vienos iš pirmaujančių Kinijos robotikos įmonių „Unitree“ įkūrėjas Wangas Xingxingas – kuris teigė, kad iki to „ChatGPT momento“ gali praeiti dar dešimtmetis.
„Humanoidai dar nėra pakankamai pajėgūs masiniam diegimui, – sakė jis. – Dirbtinio intelekto modelių, kuriais grindžiamas robotų sprendimų priėmimas ir sąveika, apribojimai tebėra didžiausia pramonės kliūtis.“ Esant neaiškumui dėl robotikos poveikio ir baimėms dėl burbulo, jo įmonės akcijų kaina smarkiai svyruoja nuo to laiko, kai ji šį mėnesį buvo įtraukta į Šanchajaus biržos sąrašą.
Konsultantas Georgas Stieleris, kuris pataria tarptautinėms įmonėms robotų klausimais, teigia, kad šią savaitę lankydamasis Pekine nepastebėjo didelės pažangos robotų autonomijos srityje. Jis pranešė, kad kai kurios Kinijos robotikos įmonės užkulisiuose taip pat skeptiškai vertino penkių dienų parodą, skundėsi dėl finansavimo trūkumo komerciniams ilgalaikiams bandomiesiems projektams, „kuriais būtų galima padaryti kažką naudingo gamykloje“.
„Sukurti triuką, kuriuo žmonės dalinsis „LinkedIn“ ar „X“, nėra taip sunku“, – teigia ekspertas. – Didžiausias iššūkis – padaryti kažką, kas būtų tikrai naudinga.“
Parengta pagal „The Guardian“ ir kt. informaciją.