Tokie didieji miestai kaip Antiochija, Ankyra (dabartinė Ankara) ir Bizantija (dabartinė Turkija), taip pat Korintas Graikijoje, buvo geriau pasiekiami nei Roma tiems, kurie keliavo sausuma, žurnale „Nature Communications“ skelbia tyrėjai.
Mokslininkų komanda tyrime pažymėjo, kad savo klestėjimo laikotarpiu 117 m. Romos imperija apėmė beveik 5,5 mln. kvadratinių kilometrų teritoriją aplink Viduržemio jūrą, užimdama didžiąją dalį Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
Jau daugelį metų mokslininkai kuria didžiulį skaitmeninį atlasą „Itiner-e“, apimantį beveik 300 000 kilometrų Romos kelių. Naujame tyrime jie apskaičiavo, kiek gerai Romos imperijos miestai buvo sujungti su kelių tinklu.
Susiję straipsniai
Ir kas įdomiausia, tyrime identifikuotas svarbiausias imperijos tarpinis maršrutas sausuma netgi nevedė per Romą.
„Jis ėjo palei Šiaurės Afrikos ir Levanto pakrantę pro Antiochiją ir netoli Ankaros, suko į Europą prie Konstantinopolio ir ėjo per Po slėnį bei Milaną į Prancūziją“, – pasakoja tyrimo bendraautorius ir klasikinės archeologijos profesorius Danijos Orhuso universitete Tomas Brughmansas.
Kiti gerai sujungti miestai pasižymėjo daugybe priežasčių, kodėl juos jungė tiek daug kelių. Pavyzdžiui, Korintas buvo geriau integruotas į kelių tinklą, nes per jį einantys keliai jungė Graikijos Peloponeso pusiasalį su likusia Graikijos dalimi, o Ankyra buvo geriau sujungta, nes buvo svarbus Anatolijos transporto mazgas.
Tikriausiai svarbiausia priežastis, kodėl pati Roma nebuvo taip gerai integruota į kelių tinklą kaip šie kiti miestai, yra jos unikali geografinė padėtis.
T. Brughmansas teigia, kad „Italijos pusiasalis yra imperijos kelių tinklo priedas, o Roma yra šio priedo viduryje“. „Kai apsvarstėme visą judėjimą visame Italijos pusiasalyje, buvome šokiruoti, nes paaiškėjo, kad pats pagrindinis kelias iš tiesų eina palei priešingą Adrijos jūros pakrantę, visiškai aplenkdamas Romą“, – sako mokslininkas.
Tyrimas taip pat parodė, kad kai tai leisdavo reljefas, romėnų keliai dažniausiai būdavo tiesūs – tačiau jie nebuvo tokie tiesūs kaip šiuolaikiniai keliai.
Šiuolaikinėje kelių statyboje vengiama staigių posūkių ir siekiama nutiesti kuo tiesesnius kelius, smarkiai keičiant reljefą, kad būtų galima greičiau keliauti automobiliu, o tai tampa įmanoma dėl šiuolaikinių geodezijos ir statybos metodų, rašo mokslininkai.
Susisiekimas jūra ir upėmis
Nors naujasis tyrimas atskleidžia kelių susisiekimo ypatumus, svarbu nepamiršti, kad kelionės keliais nebuvo vienintelis judėjimo būdas Romos imperijoje. Tyrėjai pažymėjo, kad Roma galėjo užimti svarbesnę padėtį jūrų ir upių transporto srityje – nei kelių transporto srityje.
Nors tyrime nebuvo nagrinėjami vandens keliai, Romos centrinė padėtis imperijoje reiškė, kad ji galėjo būti svarbus vandens transporto mazgas.
„Romos centrinė padėtis susijusi ne su jos keliais, o su jos geografine padėtimi Viduržemio jūros centre, prie pagrindinių laivybos maršrutų sankirtos“, – aiškina T. Brughmansas.
Komanda teigia, kad būsimuose tyrimuose reikėtų išnagrinėti jūrų ir upių transportą bei integruoti jų išvadas į komandos atliktą tyrimą apie romėnų kelius. Kartu vertinant kelių ir vandens kelių maršrutus, tyrėjai galėtų geriau suprasti romėnų transporto tinklus, rašo „Live Science“.