Sprendimas nėra netikėtas. Dar gegužę pati „BioNTech“ paskelbė apie gamybos tinklo konsolidavimą, nes dalyje objektų tikimasi perteklinių pajėgumų. Bendrovė tai siejo su pasikeitusiais tiekimo poreikiais, partnerių gamybos pajėgumais, pasibaigiančiomis sutartimis ir kitais struktūriniais pokyčiais.
Iki rugsėjo pabaigos „BioNTech“ dar ieškojo galimų pirkėjų daliai gamyklų. Tačiau, kaip rugsėjo 28 d. pranešė „Reuters“, trims Vokietijos objektams pirkėjų rasti nepavyko, todėl jų uždarymo planas juda pirmyn.
Nuo gamybos iki perteklinių pajėgumų
COVID-19 pandemijos metu „BioNTech“ ir „Pfizer“ iRNR vakcina „Comirnaty“ tapo vienu svarbiausių bendrovės produktų. Tuomet reikėjo milžiniškų gamybos pajėgumų, nes vakcinos buvo gaminamos ir tiekiamos visam pasauliui itin dideliais kiekiais.
Susiję straipsniai
Po pandemijos situacija pasikeitė. Masinės skiepijimo kampanijos baigėsi, daugelis šalių perėjo prie sezoninio ir rizikos grupėms orientuoto vakcinavimo, o vakcinų tiekimo poreikiai tapo gerokai mažesni nei 2021–2022 metais.
Vis dėlto svarbu nepainioti dviejų dalykų. Pati „BioNTech“ oficialiame pranešime nekalba apie vieną paprastą priežastį – „žlugusią vakcinų paklausą“. Bendrovė nurodo platesnį priežasčių rinkinį: pasikeitusius tiekimo poreikius, susijungimų ir įsigijimų poveikį, partnerių gamybos pajėgumus ir pasibaigiančias sutartis.
Tačiau rezultatas akivaizdus: pandemijos metais sukurta ar išplėsta infrastruktūra šiandien nebėra pilnai išnaudojama. „BioNTech“ pati pažymi, kad uždaromų vietų pajėgumai per artimiausius 24 mėnesius būtų nepakankamai naudojami arba dubliuotų kitus bendrovės pajėgumus.
Pagal gegužę paskelbtą planą, gamybos tinklo pertvarka gali paveikti iki maždaug 1860 darbo vietų. „BioNTech“ taip pat skaičiuoja, kad pilnai įgyvendinus pokyčius 2029 metais metinės pasikartojančios sąnaudos galėtų sumažėti apie 500 mln. eurų.
Oficialų sprendimo pagrindimą bendrovė pateikė savo 2026 m. pirmojo ketvirčio rezultatų ir strategijos atnaujinime. Rugpjūtį „BioNTech“ dar kartą patvirtino, kad ieško pirkėjų Idar-Oberšteino, Marburgo ir kituose objektuose, tačiau galutiniai pasiūlymai turėjo būti įvertinti iki rugsėjo pabaigos.
Ne traukiasi iš iRNR, o persiorientuoja
Gamyklų uždarymas nereiškia, kad „BioNTech“ atsisako iRNR technologijos. Bendrovė vis labiau persiorientuoja į onkologiją ir kitus produktus, kur iRNR išlieka viena iš svarbių technologinių platformų.
„BioNTech“ šiuo metu siekia iki 2030 metų tapti kelių produktų biotechnologijų bendrove. Jos vėlyvos stadijos klinikinių tyrimų portfelyje yra imunomoduliatoriai, antikūnų ir vaistų konjugatai bei iRNR pagrindu kuriamos vėžio imunoterapijos.
Tai paaiškina, kodėl bendrovė tuo pačiu metu mažina perteklinius pandemijos laikų gamybos pajėgumus ir investuoja į naujas gydymo kryptis. Dalį kapitalo, sutaupomo konsoliduojant gamybą, „BioNTech“ planuoja nukreipti į vėlyvos stadijos onkologijos projektų plėtrą.
Technologiniu požiūriu iRNR platforma ir toliau vystoma. Kitaip tariant, pandemijos metų vakcinų gamybos bumas iš tiesų baigėsi, tačiau pati technologija neišnyko. Keičiasi jos mastas, paskirtis ir verslo logika.
„BioNTech“ atvejis gerai parodo, kaip smarkiai per kelerius metus pasikeitė biotechnologijų sektorius. 2021 metais svarbiausias klausimas buvo, kaip pagaminti kuo daugiau dozių. 2026 metais klausimas jau kitas – kiek tų gamybos pajėgumų iš tiesų dar reikia ir kur verta investuoti toliau.