Dėl itin didelio toksiškumo švinas iš benzino, dažų ir vamzdžių buvo šalinamas jau seniai. Tačiau per medžioklę, sportinį šaudymą ir žvejybą į aplinką ES kasmet vis dar patenka daugiau kaip 44 tūkst. tonų švino.
Spalio 8 dieną Europos Parlamentas atmetė bandymus blokuoti Europos Komisijos pasiūlytą apribojimą. Tai reiškia, kad sprendimas juda galutinio priėmimo link.
Jei jis įsigalios, švino šratus bus draudžiama naudoti ne tik šlapynėse, bet ir kitose teritorijose, taip pat sportiniame šaudyme.
Susiję straipsniai
Numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį medžiotojai ir sportiniai šauliai turės pereiti prie netoksiškų alternatyvų.
Draudimas būtų taikomas visoje ES, Europos ekonominėje erdvėje ir Šiaurės Airijoje.
Šlapynėse švino šratai jau uždrausti
Švino šratų naudojimo šlapynėse draudimas visose 27 ES valstybėse narėse galioja nuo 2023 metų vasario 15 dienos.
Naujas siūlomas apribojimas šią apsaugą išplėstų į likusią kraštovaizdžio dalį.
Jis papildytų ir šią vasarą priimtą sprendimą riboti švino naudojimą žvejybos reikmenyse. Taip būtų mažinami pagrindiniai keliai, kuriais švinas vis dar patenka į aplinką per medžioklę, šaudymą ir žvejybą.
Kasmet žūsta apie milijoną paukščių
Švino tarša kelia pavojų mažiausiai 92 paukščių rūšims.
Skaičiuojama, kad dėl jos kasmet žūsta apie 1 mln. paukščių, o apsinuodijimo rizika kyla maždaug 135 mln. paukščių.
Pavojus kyla vandens paukščiams, grifams, ereliams ir kitiems plėšriesiems paukščiams, krankliams, kurapkoms, tetervinams, kurtiniams.
Švino poveikį gali patirti ir žinduoliai, pavyzdžiui, rudieji lokiai, mintantys sumedžiotų gyvūnų vidaus organų ar kitomis liekanomis.
Kodėl švino šratai tokie pavojingi Šovinys gali paskleisti dešimtis ar net šimtus smulkių šratelių.
Jie išsibarsto dideliame plote, patenka į laukus, miškus, ežerus ir upes.
Surinkti tokių šratelių praktiškai neįmanoma, todėl laikui bėgant švinas kaupiasi dirvožemyje ir vandens telkiniuose.
Daugelis paukščių praryja smulkius akmenukus, kurie padeda susmulkinti maistą skrandyje. Dėl to švino šratelius jie gali supainioti su natūraliais akmenėliais.
Kai kuriems paukščiams pakanka praryti vos vieną švino šratelį, kad apsinuodijimas būtų mirtinas.
Pavojus ne tik laukinei gamtai
„BirdLife Europe“ pabrėžia, kad švino tarša susijusi ne tik su gyvūnų apsauga.
Švino poveikį gali patirti ir žmonės, ypač valgantys švinu užterštą žvėrieną.
Organizacijos teigimu, būsimas apribojimas galėtų sumažinti švino poveikio riziką maždaug 1 mln. vaikų ES.
Mokslininkai jau kelis dešimtmečius perspėja, kad saugaus švino poveikio lygio nėra.
Švino kulkos kol kas lieka
Svarbu tai, kad siūlomas apribojimas būtų taikomas tik švino šratams.
Švino kulkos iš Komisijos pasiūlymo buvo išbrauktos.
„BirdLife“ teigia toliau sieksianti, kad ateityje būtų ribojamas ir jų naudojimas.
Nors kulkos sudaro mažesnę bendros švino taršos dalį nei šratai, jos pavojingos plėšriesiems ir maitėdoms gyvūnams, kurie gali apsinuodyti misdami sumedžiotų gyvūnų liekanomis.
Medžiotojams teks keisti įpročius Jei apribojimas bus galutinai patvirtintas, medžiotojai ir sportiniai šauliai turės septynerius metus pereiti prie netoksiškų alternatyvų.
Tarp dažniausiai minimų alternatyvų – plieniniai šratai.
„BirdLife Europe“ teigia, kad tokios alternatyvos jau yra plačiai prieinamos ir naudojamos.
Organizacija kartu pabrėžia, kad pats draudimas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei nacionalinės institucijos užtikrins jo realų įgyvendinimą.
Parengta pagal „BirdLife Europe“.