Spalio 14 d., 2026. Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovė pirmą kartą perdavė duomenis lazeriu iš orbitoje skriejančio palydovo į Žemę. Lazerinis ryšys, skirtingai nei radijo ryšys, kuriuo šiandien naudojasi dauguma palydovų, nėra veikiamas radijo trikdžių ir leidžia perduoti gerokai didesnius duomenų kiekius. Ryšys užmegztas tarp dviejų pačios bendrovės sukurtų produktų: šių metų pavasarį kosmosą iškelto lazerinio ryšio siųstuvo „ATLAS-1“ ir optinio ryšio stoties „OGS-2.5“, esančios Graikijoje.
„Palydovas skrieja daugiau nei septynių kilometrų per sekundę greičiu, o mes iš jo lazerio spinduliu turime pataikyti į teleskopą Graikijos kalnuose. Ir visa tai valdome iš Lietuvos, nė vienam inžinieriui nestovint šalia. Iki šiol Lietuva pasauliui buvo žinoma kaip šalis, gaminanti lazerius mokslui ir pramonei. Dabar Lietuvos lazeriai dirba ir orbitoje – kasdien, be žmogaus įsikišimo. Tokias sistemas pasaulyje kuria vos kelios bendrovės“, – teigia D. Petrulionis.
Apie tai bendrovė pranešė kartu su partneriais – Atėnų nacionaliniu ir Kapodistrijos universitetu ir Salonikų Aristotelio universitetu. „ATLAS-1“ skrieja Atėnų universiteto sukurtame nanopalydove „ERMIS–3“, o duomenis įrenginys siunčia į bendrovės lazerinio ryšio stotį OGS-2.5, įrengtą Cholomonto observatorijoje Graikijoje ir veikiančią kaip „HolOGS-1“. Stotį bendrovė įrengė ir paleido kartu su Salonikų Aristotelio universitetu, rengiantis palydovo „PeakSat“ misijai.
Susiję straipsniai
Šiuo metu „ATLAS-1“ duomenis perduoda 1 gigabito per sekundę (Gb/s) sparta – tokia pat, kokią siūlo spartus namų šviesolaidinis internetas, tačiau sistema yra pajėgi veikti ir dešimt kartų sparčiau. Ryšį pavyko užmegzti iš pirmo karto, vos palydovui praskridus virš stoties. Per trečiąjį praskridimą sistemos jau veikė visiškai savarankiškai, pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį, o dabar duomenis siunčia du kartus per dieną.
Ryšys, kurio nesutrikdo radijo trikdžiai
Dauguma palydovų duomenis į Žemę vis dar siunčia radijo bangomis. Jos sklinda plačiai, todėl tokį ryšį nesunku aptikti, užslopinti arba perimti. Baltijos šalys tai patiria kone kasdien: vien per pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvos pilotai pranešė apie daugiau nei 300 atvejų, kai šalies oro erdvėje buvo trikdomas GPS – taip pat radijo bangomis iš palydovų siunčiamas signalas.
Atėnų nacionalinio ir Kapodistrijos universiteto nuotr.
Lazerinis ryšys veikia kitaip. Duomenys perduodami siauru, akiai nematomu spinduliu, todėl radijo trikdžiai jam nekenkia, o perimti jį labai sunku. Be to, lazeriu duomenys keliauja šimtus kartų sparčiau.
„Elektroninės kovos ir sabotažo atakų daugėja ir Žemėje, ir kosmose. GPS trikdymas ir pažeisti povandeniniai kabeliai Baltijos jūroje rodo, kokia pažeidžiama yra mūsų antžeminė infrastruktūra, todėl palydovinis ryšys tampa kritiškai svarbus. Lietuvai ir Europai reikia ryšio technologijos, kurios nepavyktų užslopinti ir kuri nepriklausytų nuo vieno kabelio ar vieno tiekėjo. Didžiuojamės galėdami pasiūlyti Lietuvoje sukurtą lazerinio ryšio sprendimą, kurį jau šiandieną naudoja orbitoje klientai iš viso pasaulio“, – sako įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas Laurynas Mačiulis.
Kas toliau
Bendrovė toliau plečia ryšio tarp kosmoso ir Žemės pajėgumus, remdamasi „ATLAS-1“ ir „OGS-2.5“ išbandyta technologija. Be jau veikiančios stoties Graikijoje, bendrovė kartu su EKA stato dar vieną optinio ryšio stotį Grenlandijoje.
Bendrovė taip pat kuria tris naujos kartos kosminius lazerinio ryšio įrenginius: „ATLAS-1“, „ATLAS-X-MINI“ ir „ATLAS-X“. Pirmųjų dviejų kvalifikacinius bandymus planuojama baigti dar šiemet. Sparčiausias iš jų, „ATLAS-X“, galės perduoti duomenis iki 400 Gb/s sparta. Jį planuojama pradėti eksploatuoti 2028–2029 m., vykdant EKA projektą „HydRON“.