Šie radiniai suteikė beprecedentę galimybę pažvelgti į neandertaliečių kasdienį gyvenimą ir yra reta proga atkurti dalį jų prarasto pasaulio, teigia Josepas Vallverdú iš Katalonijos žmogaus paleoekologijos ir socialinės evoliucijos instituto Ispanijoje.
„Neandertaliečių technologijos buvo ne tik iš akmens, bet ir iš medžio, – sako jis. – Archeologiniai duomenys mums pateikia labai šališką priešistorinės technologijos vaizdą. Mes matome akmenį, nes jis išlieka, o didžiulė jų materialinės kultūros dalis tiesiog išnyko.“
J. Vallverdú ir jo kolegos dabar užbaigė pirmąjį sisteminį beveik 600 medinių daiktų, kurių amžius svyruoja nuo 40 000 iki 62 000 metų, tyrimą.
Susiję straipsniai
Šie radiniai buvo surinkti kelių kartų archeologų nuo devintojo dešimtmečio, kasinėjant uolų slėptuvę vietovėje, vadinamoje Abric Romaní, netoli Barselonos. Tarp jų yra medienos atspaudai travertine – uolienoje, kurioje gausu kalcio karbonato, kuris tam tikromis aplinkybėmis nusėda iš vandens. Uoliena išsaugojo medienos tekstūros raštus – nors pati mediena seniai supuvo. Šioje vietovėje taip pat rasta apanglėjusių dirbinių ir išlikusios medienos.
Pirmasis mokslininkų uždavinys buvo tiksliai nustatyti, kurie radiniai buvo naudojami arba pagaminti neandertaliečių. Tinkamų buvo tik 13. Likusią dalį daugiausia sudaro kamienai, šakos, šakelės, šaknys ir šakalių sankaupos.
Taip pat Katalonijos institute dirbanti Maria Gema Chacón sako, kad mokslininkai buvo nustebinti, kiek sudėtinga galėjo būti neandertaliečių medžio apdirbimo technika ir kaip gerai jie suprato medienos savybes, o jai ypač įspūdį padarė dvi ietys.
„Ilgų, tiesių kotų gamyba ir jų sąmoningas formavimas į smailius ginklus reikalavo planavimo, įgūdžių ir kruopščios žaliavos atrankos“, – sako M. G. Chacón. Abric Romaní išlikę technologiniai pėdsakai, pasak tyrėjos, yra lygintini su tais, kurie užfiksuoti Homo sapiens atveju.
Tarp kitų radinių – paslaptingas medinis trikojis, taip pat mediniai padėklai, savo tikėtina paskirtimi primenantys indus, kuriuos tradiciškai naudojo Australijos aborigenai maistui ir vandeniui nešioti. Kai kurie mediniai daiktai, atrodo, yra konstrukciniai stulpeliai.
Tačiau galbūt labiausiai komandą nustebinęs radinys yra lazdos pavidalo daiktas, kurio analogų nerasta nė vienoje kitoje paleolito vietovėje. Taip pat Katalonijos institute dirbanti Palmira Saladié teigia, kad lazdą primenantis daiktas yra ne šiaip tiesiog pagaliukas su storesniu galu.
„Čia matyti aiškiai išsiskirianti siaura rankena ir padidinta, asimetrinė galvutė, suteikiančios daiktui kur kas sudėtingesnę ir apgalvotą formą, – sako ji. – Būtent šiai konkrečiai konfigūracijai priešistoriniuose šaltiniuose iki šiol nepavyko rasti įtikinamo atitikmens.“
J. Vallverdú teigia, kad šios radimvietės duomenys rodo, jog mediena buvo įprasta ir svarbi neandertaliečių kasdienio gyvenimo dalis.
„Turime medžio apdirbimo įrodymų daugelyje archeologinių sluoksnių ir per tūkstančius metų, o šie daiktai siejami su labai skirtingomis veiklomis: medžiokle, buitiniais darbais, talpyklomis ir gyvenamųjų erdvių tvarkymu“, – sako jis.
Londono Gamtos istorijos muziejaus atstovas Chrisas Stringeris teigia, kad archeologiniai duomenys apie medinius dirbinius iki šiol labai riboti dėl apskritai prasto organinių medžiagų išlikimo. Jo teigimu, naujieji radiniai atskleidžia kur kas platesnį medžio apdirbimo įgūdžių spektrą.
„Žinoma, tai yra tik vienos vietovės, vieno regiono ir vieno laikotarpio duomenys, – sako Ch. Stringeris, – taigi, tai tik ledkalnio viršūnė, palyginti su visa ir daugiausia paslėpta technologija, kuri egzistavo lygiagrečiai su gerokai geriau žinomais paleolito akmeniniais įrankiais.“
„Medis, augaliniai pluoštai, odos, kaulai ir kitos organinės medžiagos tikriausiai buvo pagrindinė kasdienio gyvenimo dalis, tačiau paprastai jos išnyksta, – sako taip pat Katalonijos institute dirbanti Mariana Nabais. – Taigi, kai tokioje vietovėje kaip Abric Romaní išlieka mediniai atspaudai ir apanglėję mediniai daiktai, tai beveik tarsi staiga pamatytum trūkstamą įrankių rinkinio pusę.“
Naoki Morimoto iš Kioto universiteto Japonijoje apibūdina medinius daiktus kaip „įspūdingus“. „Išlikusios organinės medžiagos yra tikrai retos, ir jos atskleidžia paslėptą neandertaliečių pusę, kurios mums iki šiol trūko“, – sako ji.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“. Parengta pagal „New Scientist“.