„Bangos“ smegenyse formuoja tai, ką matome
Naujoje mokslo žurnale „Neuron“ publikuotoje apžvalgoje mokslininkai susistemino pastarųjų metų tyrimų duomenis apie vadinamąsias keliaujančias neuronines bangas (angl. traveling brain waves) ir pasiūlė naują paaiškinimą, kokį vaidmenį jos gali atlikti mūsų smegenyse.
Pasak jų, šios bangos nėra vien atsitiktinis elektrinis aktyvumas ar „triukšmas“ smegenyse. Jos sklinda per smegenų žievę ir gali padėti apdoroti gaunamą informaciją bei formuoti vidinį mus supančio pasaulio vaizdą. Tai reiškia, kad šios bangos gali būti vienas iš mechanizmų, padedančių nuspręsti, ką konkrečiu momentu pastebėsime ir kaip suprasime tai, ką matome.
Prilygino „ChatGPT“ veikimui
Vienas tyrimo autorių publikuotame pranešime šį procesą palygino su tuo, kaip veikia tokie didieji kalbos modeliai kaip „ChatGPT“. Jie mokosi kalbos dėsningumų ir jais remdamiesi generuoja atsakymus, o smegenys, mokslininkų teigimu, gali veikti panašiu principu – iš patirties mokytis aplinkinio pasaulio dėsningumų ir juos pasitelkti interpretuojant naują informaciją.
Susiję straipsniai
Anot tyrėjų, šiame procese keliaujančios bangos taip pat galėtų padėti smegenims panaudoti anksčiau gautą jutiminę informaciją, kurti vidinį aplinkos modelį ir net numatyti, ką galime pamatyti ar patirti kitą akimirką. Mokslininkai taip pat mano, kad jos gali būti susijusios su tam tikrų prisiminimų modelių išsaugojimu ir atkūrimu.
„Kaltos“ dėl to, kad nematome daiktų priešais save
Šios bangos mokslininkus domina ne vien teoriškai. Dar 2020 metais Salko instituto neuromokslininkas Johnas Reynoldsas su kolegomis pirmą kartą aptiko keliaujančias smegenų bangas budrių gyvūnų regos sistemoje. Vėlesni stebėjimai atskleidė dar įdomesnį ryšį – nuo šių bangų aktyvumo buvo susiję tai, ar gyvūnas tam tikru momentu pastebėdavo priešais jį esantį objektą.
Būtent tai gali padėti paaiškinti ir žmonėms gerai pažįstamą situaciją, kai akys objektą mato, tačiau mes jo tarsi nepastebime. Pavyzdžiui, ieškome raktų ant stalo, kelis kartus peržvelgiame tą pačią vietą ir tik vėliau suvokiame, kad jie visą laiką buvo priešais mus.
Mokslininkų teigimu, taip nutinka todėl, kad smegenys ne tiesiog užfiksuoja viską, ką mato akys, bet nuolat atsirenka ir apdoroja gaunamą informaciją. Dėl šios priežasties keliaujančios bangos gali turėti įtakos tam, į ką konkrečiu momentu smegenys sureaguoja stipriau. Todėl daiktas gali būti tiesiai prieš akis, tačiau tai dar nereiškia, kad iš karto jį pastebėsime.
Smegenys vis dar slepia daugybę paslapčių
Žmogaus smegenys yra vienas sudėtingiausių mūsų organų, o mokslininkai iki šiol neturi atsakymų į daugybę klausimų apie jų veiklą. Vis dėlto nauji tyrimai pamažu leidžia geriau suprasti, kaip smegenys iš gausybės signalų sukuria mūsų suvokiamą pasaulį, prisiminimus ir kasdienes patirtis.
Pavyzdžiui, vis daugiau žinoma apie tai, kodėl kartais patiriame déjà vu ir kodėl gali atrodyti, kad dabartinę akimirką jau esame išgyvenę. Tačiau vienas didžiausių klausimų išlieka kur kas platesnis – mokslininkai vis dar aiškinasi, kaip smegenų veikla sukuria žmogaus sąmonę ir ar ją galima paaiškinti vien jose vykstančiais procesais.
Naujoji keliaujančių neuroninių bangų teorija pateikia dar vieną dėlionės detalę. Nors atsakymų dar trūksta, ji padeda geriau suprasti, kaip smegenys gali atsirinkti, interpretuoti ir net numatyti mus supančią informaciją.