„Šiandien pirma diena, kai Lietuvos istorijos instituto tyrėjai pradėjo tyrinėti vieną iš Katedros erdvių. Tikslas – pažiūrėti, kas toje erdvėje yra. Turime susidarę darbų planą, jo ir laikomės. Šiandien nuėmėme plokštes tose vietose, kur tikėjomės aptikti šulinio dangtį, pro kurį mes turėjome patekti į XVII a. amžiuje išmūrytą kolektorių. Tai taip ir įvyko, – teigė Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas S. Sarcevičius. – Mes tą dangtį aptikome, atsidarėme, patekome į vidų – ir pasirodo, ten viduje labai gerai matosi ta siena, kad ji yra užmūryta, būtent lenkų laikais. Kitaip sakant, mes tą sieną matome ir gręšime ne aklai“.
Beje, pasirodo, lenkų laikotarpio planai šiek tiek apgavo, jiems pritrūko tikslumo – bet tolesniems darbams tai nesutrukdys.
S. Sarcevičius atkreipė dėmesį, kad minėtas kolektorius pastatytas dar prieš Laurynui Stuokos-Gucevičiui pastatant šiuolaikinę Katedrą – senesnės, gotikinės Katedros laikais. Šis kolektorius juosė visą bažnyčią, jo tikslas buvo nuvesti vandenį į Vilnelę, kurios vaga anksčiau buvo kitur, gerokai arčiau.
Susiję straipsniai
Tokiam tikslui kolektoriaus tarnavo labai ilgai. Vėliau, jau L. Stuokai-Gucevičiui perstatant Katedrą, kolektorius liko ir buvo naudojamas, bet 1931 metais pradėjus Katedrą remontuoti, betonuoti polius, jis iš dalies buvo sunaikintas, suardytas ir ši dalis buvo gerokai sunaikinta – dėl betonavimo darbų skliautų nebeliko.
Bet dabar, atvėrus šulinį, dabar siena matoma, mokslininkų optimistinis planas pasiteisino ir bus galima gręžti sieną.
Kaip nurodė R. Jonaitis, antradienį jau buvo atėjęs architektas ir gręžėjas, jie kartu įlipo į šulinį, pasižiūrėjo, atliko matavimus, nusimatė gręžimo gaires, ir trečiadienį ryte gręžėjas atsivežęs reikiamą įrangą pradės gręžti išmūrytą kolektoriaus sieną
R. Jonaičio teigimu, trečiadienį pragręžus maždaug 60 cm storio sieną, pirmieji darbą pradės mikrobiologai – paims oro ir kitokius mėginius, o baigus šias procedūras, atvyks geofizikai su skeneriu, endoskopu, ir pradės žiūrėti, kas toje pasiektoje erdvėje yra
„Ir kai jau turėsime tą medžiagą, ją išanalizuosime patys, pasižiūrėsime, kad būtų išvengta spekuliavimo visomis aštriomis temomis, tada bus pranešta žiniasklaidai. Kitaip sakant, tai nėra dienų klausimas – tai gali užtrukti ilgiau, net ir mėnesius, kol mes tikrai jau su garantija žinosime, ką ten radome – jei išvis kas bus rasta“, – kalbėjo R. Jonaitis. O S. Sarcevičiaus pastebėjimu, daugiausia nulems trečiadienis – kai mokslininkai pamatys, su kuo išvis susidūrė.
Anot tyrėjo, viskas oficialiai bus pranešta – jokių paslapčių nebus, viskas yra filmuojama, fotografuojama, dokumentuojama. „Paslapčių čia tikrai nėra“, – užtikrino R Jonaitis.
Paklausus kokio dydžio komanda dirba prie šio tyrimo, S. Sarcevičius nurodė, kad reikminių tyrimų grupę sudaro šeši tyrėjai, bet skaičiuojant visus prie tyrimo prisidedančius žmones, jų susidaro dešimtys, įskaičiuojant ir Lietuvos šaulių sąjungą, kuri saugo tyrimų zoną. Kalbant apie tyrime naudojamas technologijas, mokslininkai nurodė, kad vietoje bus 3D filmuojama ir atliekamas erdvės lazerinis skenavimas, ir pirmi rezultatai, tikėtina, pasirodys artimomis dienomis.
Konferencijose dalyvavusi Lietuvos istorijos instituto Komunikacijos ir renginių grupės vadovė Valda Dirginčienė pabrėžė, kad visas šis tyrimas yra didelio masto katedros tyrimų dalis – tyrimų, kurie, kaip paminėjo S. Sarcevičius, truks apie apie ketverius metus.