„Pragręžėme skylę į erdvę, apie kurios egzistavimą žinojome. Savo tyrimus atliko mikrobiologai – beje, tie tyrimai užtruko tikrai netrumpai – ir tada įkišome savo turimą įrangą, atlikome tos patalpos 3D filmavimą bei skanavimą. Preliminarius duomenis turime, bet išvadas pateiksime susipažinę su jais rytoj“, – nurodė. S. Sarcevičius.
Paklausus, kas aptikta atvertoje turimoje ertmėje, S. Sarcevičius nurodė, kad remiantis preliminariais duomenimis, rasta vien akmenų krūva. „Pagal darbinius, neapdorotus duomenis galiu pasakyti, kad aptikome akmenų krūvą – ir duomenų, kad ten būtų tai, ko visuomenė tikėjosi, kol kas neturime. Preliminariai aš galėčiau pasakyti taip“, – sakė archeologas. Kaip patikslino dr. R. Jonaitis, remiantis preliminariais zondo ir skenavimo duomenimis, ertmėje jokių sarkofagų, ar kažko, kas rodytų čia buvus ką nors perlaidotą, nėra.
„Kaulų nesimato. Ten yra riedulių krūva, rieduliai dideli, išmatavimus tiek pačios ertmės, tiek pačių riedulių galėsime pasakyti rytoj, kai jau bus apdorota medžiaga – bet kažkokios organikos liekanų, metalo [nėra]. Kitu atveju einant pro šalį tokios krūvos, ji niekam nekristų į akį“, – sakė R. Jonaitis.
Susiję straipsniai
S. Sarcevičiaus teigimu, pati patalpa, į kurią mokslininkai įkišo zondus, skenerį ir iš kurios buvo imami mikrobiologiniai mėginiai, yra maždaug dviejų metrų ilgio, apie 1,2 m pločio ir apie 1,3 m aukščio. Akmenys joje sukrauti taip, kad jei įsivaizduotume, kad vienas patalpos šonas iš mauzoliejaus pusės buvo atvertas, tai akmenys buvo kraunami link galinės sienos (tos, per kurią dabar ir gręžėsi mokslininkai). Prie tos galinės sienos yra daugiau akmenų, o priešingoje pusėje – mažiau.
Paklaustas, koks buvo tokio akmenų krovimo tikslas, archeologas nurodė, kad pirma mintis, kuri šauna į galvą – kad kasant rūsį mauzoliejui, didesni akmenys buvo gana sunkūs juos iškeldinti, todėl užuot vežus kitur, darbų vykdytojai tiesiog panaudojo ertmę – sukrovė tuos akmenis, o paskui užmūrijo. Mokslininko nuomone, jokių palaikų po tais akmenimis nėra – tačiau jis pabrėžė, kad nuomonė kol kas paremta tik preliminariais duomenimis, o galutiniai duomenys bus žinomi ketvirtadienį.
Į klausimą, kodėl šis tyrimas atliekamas taip uždarai ir su ribotu priėjimu, S. Sarcevičius nurodė, kad tyrimas vyksta labai nedideliame plote, dirba labai daug tyrėjų, ir net jie tarpusavyje turi vienas kitam užleidinėti vietą. „Į pačią vietą, ten iš viso telpa du-trys žmonės. Tad darbuotojų krūvis didelis ir tempas toks, tai jeigu leistume visus, tai viskas užsitęstų, – teigė mokslininkas. – [Neįleidžiame] tiesiog dėl to, kad nebūtų trukdoma dirbti darbą. Tik dėl to. Bet viską fiksuojame, fotografuojame, filmuojame ir yra, bus daug medžiagos, ir bus pateikta ta medžiaga, viską matysite“.
Mikrobiologinis tyrimas
Atlikus pragręžimą, dvi valandas mėginius rinko Vilniaus universiteto mikrobiologai. „Kaip žinome, mikroorganizmai egzistuoja visur, ir lygiai taip pat oligotrofinėse aplinkose (aplinkose, kuriose nėra maisto medžiagų, Lryto past.), kokiu yra šitas rūsys. Kadangi kalba eina apie sisteminius katedros tyrimus, labai svarbu žinoti ir mikrobiologinį foną, kuris yra tokiose aplinkose. Tad mums, mikrobiologams, diena buvo labai sėkminga: tikrai pakankamai ilgai – apie dvi valandas – rinkom mėginius, – kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mikrobiologė, profesorė dr. Eglė Lastauskienė. – Ir nors galbūt atrodo truputį juokinga, kad kokios gi čia sėkmės reikia paimti mikrobą, bet sėkmės reikia didelės, nes bandėme paimti kiek įmanoma steriliau – tam, kad žinotume, kokios mikroorganizmų bendrijos yra būtent toje aplinkoje, o ne ten, kur mes stovime dabar su jumis“.
A. Ufarto / ELTA nuotr.
Anot mokslininkės, greitų rezultatų iš mikrobiologų tikėtis nereikėtų – tyrimas užtruks apie mėnesį. „Sekvenuosime visų mikroorganizmų DNR, ir galėsime pasakyti, kokią mikroorganizmų bendriją turime būtent tokioje uždaroje aplinkoje. Kuo ji įdomi? Nes 100 metų užmūryta, neturinti sąlyčio su aplinka, daugybė katedros potvynių, kurie galėjo sunešti labai įvairius mikroorganizmus į šią vietą. Tad mes analizuosime tai, kas gyvena ten – ir kalba ne apie vieną mikroorganizmą, bet apie visą ekosistemą, kuri yra susiformavusi toje vietoje“, – nurodė E. Lastauskienė.
Paklausta, ar toks tyrimas leistų nustatyti, ar šioje vietoje kada nors buvo kokie nors palaikai, mokslininkė pateikė neigiamą atsakymą. „Mes tirsime tiktai mikroorganizmus. [Palaikų klausimu] reikėtų rasti kaulus, kažkokius palaikų fragmentus – ir tada jau tokius tyrimus atliktų genetikai, medicinos fakultete ir jau jie atsakytų, kas ten yra“, – teigė VU mokslininkė.
Tolesni planai
Ketvirtadienį pabaigus ertmės tyrimus, ji bus užkonservuota iki kitų kartų. Kaip nurodė dr. R. Jonaitis, Lietuvos istorijos institutas su Vilniaus universitetu yra kartu padavę paraišką Lietuvos Mokslų Tarybai, dideliems tarpdisciplininiams Katedros tyrimams, kurie truktų trejus-ketverius metus ir jau tų tyrimų metu būtų tikėtina, kad kažkas toliau būtų daroma su šia erdve. Mokslininko teigimu, šio tyrimo finansavimas buvo skirtas Sauliui Poderiui iškėlus Vytauto Didžiojo palaikų paslėpimo versiją, o kitos ertmės bus tikrinamos, jei bus laimėtas tarpdisciplininio katedros tyrimo projektas.
„Katedroje tų ertmių yra daug, skanavimo būdu reikminių tyrimų projekto metu mes radome jų virš 20, visur nuo rūsių iki palėpių sienose, visa ataskaita bus vieša, viskas bus dokumentuota, parodyta, ir jau tada, kai bus tas didysis projektas, darysime tuos tyrimus“, – nurodė S. Sarcevičius. Anot dr. R. Jonaičio, tai galėtų nutikti kitais metais.
Sulaukęs klausimo, ar tai, kad šioje ertmėje nieko reikšmingo, panašu, nepavyko surasti, S. Sarcevičius atsakė, kad moksle net ir neigiamas rezultatas yra vertingas. „Tai nėra neigiamas atsakymas mums, tyrėjams. Kaip sakiau, turime ne vieną vietą, kurią turime ištirti. Tai čia kaip su tomis dvylika kėdžių – kuo mažiau kėdžių lieka, tuo tikimybė didėja. Jei viena galimybė atpuola, greičiau pereisime prie kitų. Mes toliau tyrinėsime Katedrą ir toliau tyrinėsime tas ertmes. Toks tikslas nuo pat pradžių ir buvo“, – nurodė mokslininkas.