„Kai žiūrime vaizdo įrašą, siunčiame nuotrauką ar užduodame klausimą DI, atrodo, kad visa tai vyksta tiesiog mūsų telefone. Tačiau už kiekvieno tokio veiksmo slypi didelė infrastruktūra, kuri sunaudoja energiją. Kadangi duomenų kasmet perduodame vis daugiau, turime ieškoti būdų, kaip tą patį padaryti sunaudojant mažiau energijos. Todėl duomenų centrų ir ryšio tinklų efektyvumas tampa vis svarbesnis“, – sako A. Žėkienė.
Pasak jos, vertinant technologijų poveikį aplinkai svarbu žiūrėti į visą grandinę – nuo įrenginio ir ryšio tinklo iki duomenų centro, kuriame informacija apdorojama ir saugoma.
Duomenų kiekiai sparčiai auga
Sparčiai augant DI naudojimui, didėja ir duomenų centrų elektros energijos poreikis. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) vertinimu, visas informacinių ir ryšių technologijų (ICT) sektorius, apimantis įrenginius, ryšio tinklus, duomenų centrus ir jų gamybą, per metus sunaudoja apie 941 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o jo bendras anglies pėdsakas siekia apie 780 mln. tonų CO2 ekvivalento.
Susiję straipsniai
Čia išsiskiria ypač sparčiai augantis didžiųjų debesijos infrastruktūros teikėjų, tokių kaip „Amazon Web Services“, „Microsoft Azure“ ir „Google Cloud“, duomenų centrų elektros energijos poreikis, kurį lemia vis plačiau diegiami dirbtinio intelekto sprendimai ir didėjantys skaičiavimo pajėgumų poreikiai.
Kasdien generuojamų duomenų kiekiai sparčiai auga. Prie to prisideda ne tik socialiniai tinklai ar vaizdo platformos, bet ir debesijos paslaugos bei sparčiai populiarėjantys DI įrankiai.
„Technologinės pažangos stabdyti nereikia ir turbūt neįmanoma – svarbiau pasirūpinti, kad jos augimas būtų kuo efektyvesnis. Kai perduodamų ir saugomų duomenų kiekiai didėja, kiekvienas sprendimas, leidžiantis tam pačiam duomenų kiekiui sunaudoti mažiau energijos, tampa vis reikšmingesnis. Todėl tvarumas duomenų centruose prasideda ne nuo mažesnio duomenų naudojimo, o nuo efektyvesnės infrastruktūros“, – teigia A. Žėkienė.
Duomenų centro efektyvumas – tai ne tik serveriai
Didelė dalis skaitmeninių paslaugų „užkulisių“ vyksta duomenų centruose. Čia saugomi ir apdorojami vartotojų duomenys, veikia debesijos paslaugos, interneto svetainės ir įvairios skaitmeninės platformos.
Duomenų centro energijos poreikį sudaro ne vien serverių darbas. Elektros reikia ir aušinimo sistemoms, elektros tiekimo infrastruktūrai, tinklo įrangai bei kitoms sistemoms, užtikrinančioms nepertraukiamą veikimą. Todėl vertinant duomenų centro efektyvumą svarbu žiūrėti į visą jo veikimo grandinę.
„Svarbu, kaip efektyviai valdoma visa infrastruktūra – nuo elektros energijos vartojimo ir aušinimo iki įrangos panaudojimo. Kuo tiksliau galime matuoti energijos sąnaudas ir matyti, kur ją galime naudoti efektyviau, tuo daugiau duomenų galime aptarnauti neaugindami energijos vartojimo tokiu pačiu tempu“, – teigia A. Žėkienė.
Pvz., „Telia“ duomenų centruose naudojama 100 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. Taip pat Vilniaus rajone „Telia“ stato naują 26 mln. eurų vertės duomenų centrą, kuris bus pirmasis Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje, kurio projektas sertifikuotas tarptautiniu „BREEAM“ tvarumo sertifikatu. Jame bus naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra, o ant pastato ir šalia jo įrengtos saulės elektrinės per metus turėtų pagaminti dar apie 1 GWh elektros. Centre bus siekiama nešvaistyti ir serverių išskiriamos šilumos: ją planuojama panaudoti karštam vandeniui ir tiekti aplinkiniams verslams ar šilumos tinklams. Tuo metu efektyvios aušinimo sistemos padės sunaudoti mažiau elektros energijos.
Ką galime padaryti patys?
Nors didžiausią energijos suvartojimo augimą šiandien lemia sparčiai besiplečiantys duomenų centrai ir DI sprendimai, prie tvaresnio technologijų naudojimo gali prisidėti ir kiekvienas vartotojas. A. Žėkienė atkreipia dėmesį, kad reikšmingą dalį interneto srauto sudaro vaizdo turinio transliacijos, socialinių tinklų naudojimas ir nuolat augantis duomenų kiekis.
„Atsakingas technologijų naudojimas nereiškia, kad turime jų atsisakyti visai. Svarbiau sąmoningai įvertinti savo įpročius ir pagalvoti, ar visada naudojamės jomis tikslingai. Kiekvienas internete praleistas laikas, peržiūrėtas vaizdo įrašas ar DI sugeneruotas turinys reikalauja skaičiavimo resursų ir energijos“, – sako tvarumo ekspertė.
Anot jos, tvaresni skaitmeniniai įpročiai prasideda nuo paprastų sprendimų: mažiau laiko praleisti be tikslo naršant socialiniuose tinkluose, aukščiausią vaizdo kokybę rinktis tik tada, kai ji iš tiesų reikalinga, atsakingai naudoti DI įrankius ir reguliariai peržiūrėti kaupiamus duomenis. Nors vieno žmogaus pokyčiai atrodo nedideli, milijonų vartotojų mastu jie gali reikšmingai sumažinti duomenų perdavimo ir apdorojimo poreikį.
„Kaip ir kitose tvarumo srityse, svarbiausias yra ne vienas konkretus veiksmas, o kasdieniai įpročiai. Kartais didžiausią naudą duoda ne technologinis sprendimas, o paprastas pasirinkimas mažiau laiko praleisti prie ekranų ir daugiau jo skirti bendravimui su artimaisiais ar veikloms už skaitmeninės erdvės ribų“, – teigia A. Žėkienė.