Tyrime, paskelbtame žurnale „Science“, mokslininkai tyrė „karališkojo pilkapio“ turinį Tunnugo archeologinėje vietovėje, esančioje Ujuko slėnyje pietų Sibire. Archeologai pilkapio viduryje aptiko keturias medines konstrukcijas, kuriose buvo keletas rąstinių karstų. Ant medinių laidojimo konstrukcijų gulėjo arklių skeletai, kurie kadaise sudarė „vaiduoklių paradą“ – skitų laidotuvių tradiciją, apimančią arklių ir žmonių aukojimą. O pačiose laidojimo konstrukcijose archeologai aptiko krūvas smulkių Cannabis ruderalis sėklų – tai laukinė kanapių rūšis.
Remiantis tyrimu, kanapės greičiausiai kilusios iš Azijos ir jau prieš tūkstančius metų buvo auginamos įvairiais tikslais, įskaitant virvių ir tekstilės gamybą, o prieš 6000 metų – kaip aliejinių augalų kultūra. Tačiau neaišku, kada žmonės sužinojo apie šio augalo psichoaktyvias savybes. V a. pr. m. e. senovės graikų istorikas Herodotas rašė, kad skitų klajokliai įkvėpdavo degančių kanapių sėklų dūmų. Be to, kanapių vartojimo įrodymų anksčiau buvo rasta Kinijos kapinėse, datuojamose maždaug 500 m. pr. m. e. Tačiau naujasis tyrimas šią datą nukelia atgal trimis amžiais.
Tyrėjai Tunnugo kapinyne aptiko daugiau nei 1000 nesusmulkintų kanapių sėklų ir apie 500 susmulkintų sėklų. Taikydami anglies datavimo metodą, jie nustatė, kad jos datuojamos 800–760 m. pr. m. e. Be to, iš kapo buvo paimti keli žmogaus plaukų mėginiai. Plaukų analizė atskleidė požymius, atitinkančius kanabinolį ir THC (tetrahidrokanabinolį) – psichoaktyvius cheminius junginius, randamus kanapėse. Tačiau tyrimai neleido nustatyti, kiek šios medžiagos žmonės suvartodavo.
Susiję straipsniai
„Plaukuose ir kanapių sėklose rasti molekuliniai pėdsakai yra iš tos pačios kapavietės ir rodo, kad kanapės buvo vartojamos dėl jų svaiginančių savybių“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, Vokietijos Jenos Maxo Plancko geoantropologijos instituto archeologas Gino Casparis.
Tačiau atsižvelgiant į radinio laidojimo kontekstą, kanapių vartojimas galėjo turėti ir tamsesnį tikslą.
„Šiame karališkame kape laidotuvės buvo lydimos didelio masto arklių aukojimų ir, greičiausiai, taip pat žmonių aukojimų“, – sako G. Casparis. Tyrėjai teigia, kad būtent žmonių aukojimo tradicija „galėjo paversti šį augalą naudinga priemone, padedančia nuraminti asmenis, kurie turėjo būti įtraukti į ritualus“.
Naujasis tyrimas patvirtina senovinį kanapių naudojimą laidotuvėse Centrinėje Azijoje ir nustato, kad šis paprotys siekia 2800 metų. Planuojami tolesni tyrimai, tačiau jie bus sutelkti į kitus senovinių kanapių aspektus.
„Jau pradėjome sekvenuoti kai kuriuos augalų mėginius, – pasakoja G. Casparis. – Tai netrukus padės mums daugiau sužinoti apie šios kultūros domestikacijos ir paplitimo istoriją.“
Parengta pagal „Live Science“.