Archeologas neigia S. Poderio versiją dėl po akmenimis nišoje galimai paslėpto Vytauto Didžiojo

Pirmasis galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos hipotezę iškėlęs restauratorius S. Poderis, praeityje teistas už archeologinių vertybių perpardavinėjimą, Eltai sakė, kad, jo nuomone, darbo grupė tyrimą atliko gerai. Vis dėlto jis kritikuoja mokslininkų sprendimą nejudinti ertmėje rastų akmenų. „Tyrimas nepabaigtas, kadangi akmenys nepašalinti ir net nebandyta išsikasti grunto, kuris yra po jais, nes jis irgi netirtas nuo lenkų laikų“, – Eltai sakė S. Poderis.

„Kokia prasmė dabar eiti kitų 20 vietų tyrinėti, jeigu mes šitos neužbaigėme? Tai aš nuo to pradėčiau. Kitaip – nėra prasmės. Reikia viską padaryti iki galo, ištirti taip, kaip reikia ištirti – nurinkti akmenis, pasižiūrėti, gal grunte kažkas yra, gal įkasta kokia dėžė, kokio gylio tas gruntas. Gal ten kažkas užkasta ir ant viršaus uždėti tie akmenys? Kas ten dabar žino? Dabar tik spėlionės“, – teigė restauratorius.

Lietuvos istorijos instituto archeologai praėjusią savaitę ištyrė Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančią nišą. Vis tik minimalaus invazinis tyrimas rezultatų nedavė – įrodymų, kad joje būtų palaidoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai, nerasta. Tyrimų grupės archeologas Rytis Jonaitis tąsyk teigė, kad ertmėje buvo rasta „organikos, liekanų, metalo“ riedulių krūva. Tuo metu kaulų ar sarkofago, kuris „įrodytų buvus perlaidojimą“ mokslininkams nepavyko aptikti.

Restauratorius S. Poderis teigė, kad jį nustebino tai, jog tarpukariu „lenkų valdžios užmūrytoje“ nišoje buvo tikimasi rasti „sarkofagą, kaukolę su karūna ar dar kažką tokio“. Jo spėjimu, „viskas bus sudėta kažkokioje dėžėje, tvarkingai padėta prie tos užmūrytos sienos, kurią gręžė, kad niekas nematytų“. „Visą laiką ta dalis nuo kolektoriaus stovėjo užmūryta. Statant Karališkąjį mauzoliejų, jo sienos buvo užmūrijamos po 1937 metų, ir tas tuneliukas irgi turėjo būti tuo metu užmūrytas. Tai po 1937 metų jau buvo visiškai aišku, kad tas Vytautas niekur nebus rodomas ir niekas nieko...“, – kalbėjo S. Poderis.

Restauratorius neatmetė galimybės, jog archeologų rasti akmenys galėjo veikti „kaip imitacija“, po kuria galėjo slėptis didžiojo kunigaikščio palaikai. „Visa istorija paprasta. Reikia atkrauti akmenis, pažiūrėti, ar tarp jų nieko nėra. Jeigu ten nieko nėra, tai nėra tada. Tada viskas, laidojame tą vietą kaip potencialią buvusią Vytauto palaidojimo vietą, ieškome kitur. O jeigu yra, tai tada jau yra“, – pabrėžė jis.

Savo ruožtu Istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, darbo grupės archeologas S. Sarcevičius tokią versiją atmetė. „Čia ne tikėjimo reikalas – čia yra faktų kalba. Nėra nė vieno fakto, galinčio man įrodyti, kad tą reikėtų daryti“, – Eltai teigė darbo grupės S. Sarcevičius. Pasak jo, to negalėtų paliudyti „nė vienas archeologas“, o taip pat – ir surinkti mikrobiologiniai duomenys.

„Jau nekalbant apie tai, kad mes labai dažnai pradedame kalbėti apie tai, kad Vytautą paslėpė lenkai. Nors tokių duomenų vėlgi mes išvis neturime“, – teigė archeologas pabrėždamas, kad tokia anksčiau S. Poderio iškelta hipotezė yra ydinga. – Keliame prielaidas, iš tų prielaidų – kitas prielaidas (...). To mes bandome išvengti“.

Pasak archeologo, ateityje didžiojo kunigaikščio palaikų paieškos bus tęsiamos, tačiau ieškoti jo po akmenimis, rastais pirmojo tyrimo metu, neplanuojama. „Šiai dienai neplanuojame to daryti, nes neturime nė vieno fakto, argumento, kodėl turėtume tai daryti“, – teigė S. Sarcevičius.

Į klausimą kur, jei ne mokslininkų patikrintoje nišoje, reikėtų toliau ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų, restauratorius S. Poderis atsakė, kad apie tai kalbėti dar anksti – pirmiau „dar šitą darbą turime pabaigti nudirbti“. „Reikia įsisąmoninti tokį dalyką, kad tarpukariu Vytautas buvo projektuotas mauzoliejuje – jo palaikai, kapas. Tai niekur jis iš to mauzoliejaus toli pabėgti negalėjo“, – kalbėjo S. Poderis.

Visgi, jo teigimu, kita vieta galėtų būti mauzoliejaus grindyse. Tiesa, kur tiksliai, restauratorius teigė nežinantis – esą reikėtų atlikti pakartotinį skenavimą. „Po tomis grindimis yra duomenų, kad tai, kas buvo surasta Karalių kriptoje – karstai, įvairios vinys, karstų apkalai – viskas, kas lietėsi su karališkaisiais palaikais, kas turėjo aukso vertę, – sakė jis. – Gali būti, kad gal ir ten (Vytauto Didžiojo – ELTA) kaulai galėjo būti įdėti kartu“.

Tiesa, S. Poderis svarstė, kad ertmė, kurią pirmiausia ėmėsi tirti archeologai, yra labiau tikėtina, nes yra sausa, o ir didžiojo kunigaikščio „po kiekviena, taip sakant, katedros kolona, tikrai niekas nedėjo“. „Kitas dalykas yra elementari tyrėjo etika – ištirti viską taip, kad ten nekiltų klausimų. Archeologai kasa iki įžemio, viską, ką įmanoma, išrenka, išvalo duobę ir nufotografuoja, kad būtų aišku, jog viskas baigta. Tai čia lygiai tą patį reikėjo padaryti“, – teigė restauratorius.

Tyrimų vietoje pirmadienį apsilankęs premjeras Mindaugas Sinkevičius žurnalistams teigė, kad Vilniaus arkikatedros tyrimams iki 2030 m. planuojama išleisti daugiau kaip 4 mln. eurų. Jo teigimu, nors pirmosios Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikų paieškos buvo bevaisės, procesų skubinti nereikėtų. Vis dėlto anksčiau Vyriausybės vadovas buvo išreiškęs lūkestį, jog Vytauto Didžiojo palaikai galėtų būti rasti iki 2030-ųjų, kai minėsime 600-ąsias kunigaikščio mirties metines.

Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas pabrėžė, jog nesinorėtų, kad Vilniaus arkikatedroje vykstantys tyrimai būtų prilyginami žirgų lenktynėms, kurių metu ieškoma trumpalaikių sensacijų. Jis teigė šį norą bandęs išreikšti ir premjerui – kad vykstantys darbai yra kompleksiniai, „kurių metu archeologai, istorikai, menotyrininkai, mūro tyrinėtojai kalbasi tarpusavyje“.

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius, archeologinius, istorinius bei meno tyrimus sostinės arkikatedroje.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos istorijos institutas pranešė Vilniaus arkikatedroje aptikęs 20 dar netyrinėtų vietų. Kaip tąsyk nurodė instituto vadovas, iki šiol atlikti tyrimai arkikatedroje dėl natūralių priežasčių buvo fragmentiški, todėl šiemet pradėtus darbus planuojama tęsti „kaip ilgalaikę mokslinę programą“.