Šis radinys buvo netikėtas, nes šiaurės rytų Lenkijos gyventojai nuo VIII iki III a. pr. m. e. išlaikė vėlyvojo bronzos amžiaus papročius ir gyveno atskirai nuo didžiosios dalies Vidurio Europos. Tyrėjai nesitikėjo čia rasti gyvenvietės, kurioje būtų gausu iš pietų atkeliavusių daiktų.
Łysa Góra – tai ledyninė smėlio kopa tarp Orzycės upės ir senvagės ežero, kurią iš visų pusių supa pelkės. Nuo VI iki IV a. pr. m. e. ant šio kalno gyveno Vakarų baltų pilkapių kultūros atstovai. Mokslininkai šią vietovę identifikavo 1957 m. ir joje kasinėjo su pertraukomis nuo 1971 iki 1992 m.
Šių kasinėjimų metu buvo rasta keletas iš La Teno kultūros importuotų daiktų, tačiau niekas niekada nepaskelbė išsamios analizės. 2024 m. Varšuvos Valstybinis archeologijos muziejus ir Varšuvos universitetas atnaujino darbus. Iki šiol tyrinėtojai iškasė beveik 350 metalinių daiktų, taip pat keramikos dirbinių, gyvūnų kaulų, grūdų, sėklų ir apdegusios medienos.
Susiję straipsniai
Maždaug pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. viduryje gyventojai įtvirtino kalną mediena ir žeme. Pietuose tyrinėtojų komanda aptiko pylimą su palisadu ir išoriniu grioviu. Šiaurėje stovėjo antrasis gynybinis įtvirtinimas, pastatytas vien iš medžio. Kol kas niekas nežino, ar abu įtvirtinimai veikė tuo pačiu metu. Šį klausimą turėtų išspręsti tyrimai, atliekami naudojant elektrinės varžos tomografiją ir magnetinius metodus.
Čia žmonės gamino ir prekiavo metaliniais dirbiniais. Bronziniai papuošalai buvo smulkiai sulaužyti ir dažnai supakuoti į ryšulius, greičiausiai paruošti perlydymui. Aštuntajame dešimtmetyje kasinėjimų dalyviai rado molinį liejimo tiglį. Gintariniai karoliukai ir nebaigtas gintarinis žiedas rodo prekybinius ryšius su regionais į pietus nuo Karpatų kalnų.
B. Kaczyńskio, A. Maciałowiczo, A. Kowalewskos nuotr.
Pietvakarių šlaito papėdėje esančioje pelkėje tyrinėtojų komanda užfiksavo dvi ritualines bronzinių žiedų ir auskarų su stikliniais karoliukais vietas. Vienoje iš jų buvo rastas puošnus spiralinis bronzinis apyrankės dirželis su dviem kniedžių skylėmis, likusiomis po senojo remonto.
Šalmas buvo rastas tvirtovės viduje. Kažkas buvo įdėjęs sulaužytą Berru tipo šalmą į duobę su apdegusiais liekanomis, šalia geležinių kirvių ir pjautuvo. Šis šalmas labai panašus į radinius iš Dürrnbergo Austrijoje. Šioje vietovėje taip pat buvo rasta 31 daugiausia fragmentiška ankstyvojo La Teno laikotarpio sagė ir žiediniai papuošalai, datuojami IV a. pr. m. e. viduriu. Planuojama atlikti švino izotopų tyrimus, siekiant nustatyti rūdos šaltinius ir palyginti metalą su artefaktais iš Bohemijos.
La Teno kultūros pasaulyje šalmas tarp karių elito žymėjo aukštą rangą. Atrodo, kad vietos bendruomenės neturėjo vadų, todėl toks simbolis čia nebūtų turėjęs didelės reikšmės. Tyrimo autoriai spėja, kad šioje vietoje buvo pietinių grupių atstovų, galbūt tarp jų – ir elito narių. Neatmetamas ir prekybos iš rankų į rankas variantas, nes nedideli La Teno papuošalai pasiekdavo tolimas Vidurio ir Rytų Europos vietas. Tačiau šalmo prestižas ir panašių radinių trūkumas už La Teno teritorijos ribų IV a. pr. m. e. silpnina tokią versiją.
Kalnas yra netoli gintaru turtingo Kurpių regiono ir kelių, vedančių į Sambijos pusiasalį. Autoriai sieja radinius su tuo, kaip buvo valdomas šis Gintaro kelio ruožas – ir mano, kad La Teno žmonės padėjo sukurti arba palaikyti šį tinklą. Ši hipotezė dar turi būti išsamiau patikrinta. Toliau numatyti neinvaziniai tyrimai, izotopų kilmės nustatymas ir daiktų naudojimo būdų analizė, rašo „Arkeonews“.
Tyrimas publikuotas „Antiquity“.