Remiantis naujais tyrimais, moteris, vardu Meretneith (taip pat rašoma Merneith arba Meret-Neith), valdė pirmosios dinastijos laikotarpiu – netrukus po to, kai Egiptas buvo suvienytas. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Prague Egyptological Studies“, šiuolaikinėmis technologijomis patobulino seną dabar jau dingusio artefakto nuotrauką, atskleidžiančią, kad Meretneith vardas buvo užrašytas taip, kaip būdavo daroma tik Egipto valdovų atvejais.
Šis atradimas buvo ruošiamas daugiau nei 70 metų. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje archeologas Williamas B. Emery Sakaros nekropolyje rado 13 molinių kamščių (angl. mud stoppers), arba antspaudų, kurie identifikuoja objekto savininką. Kiekviename iš jų buvo keturi serekhų simboliai – ženklų serija, nurodanti Egipto valdovo vardą. Jis nustatė, kad du iš tų serekhų priklausė faraonui vardu Džeras, ir spėjo, kad kiti du priklausė moteriai vardu Meretneit.
Meretneit vardo buvimas serekhuose rodo, kad ji buvo Egipto valdovė, teigė archeologas. 1954 m. straipsnyje jis paskelbė vieno iš molinių kamščių juodai baltą nuotrauką. Tačiau dėl prastos nuotraukos kokybės daugelis mokslininkų nebuvo įtikinti.
Susiję straipsniai
Tyrimą dar labiau apsunkina tai, kad po kasinėjimų dingo visi moliniai kamščiai, taip pat ir originali fotografijos stiklo plokštelė. Jų buvimo vieta yra nežinoma, teigia Australijos Macquarie universiteto egiptologijos tyrėja ir naujojo straipsnio bendraautorė Susan Kelly.
Taigi, lieka tik juodai balta nuotrauka. Naujajame tyrime S. Kelly ir to paties universiteto technikė Crystal Miller, šiuo metu studijuojanti bioarcheologijos magistrantūroje, panaudojo sudėtingų metodų seką, kad atliktų skaitmeninį nuotraukos patobulinimą, kuris atskleidė daugiau detalių apie serekhus.
„Mūsų metodas atskleidė, kad antrajame ir trečiajame serekhuose emblemos vardo dalyje esantys ženklai atitinka pagrindinį ženklą, naudotą rašant Meretneith vardą“, – pasakoja S. Kelly.
„Meretneith galėjo turėti pranašumą, kad galėjo užimti ir palikti valdovo postą, priklausomai nuo politinės situacijos, – sako tyrėjos. – Skirtingai nuo vyrų valdovų, kurie perimdavo valdžią, karaliavo, mirdavo ir būdavo laidojami savo įpėdinių“. Kai reikėdavo, ji galėdavo tapti valdove, o kai valdžią galėdavo perimti vyras iš šeimos, ji galėdavo būti įtakinga karališkosios šeimos narė, padedanti valdovui. Jos sūnus faraonas Denas galbūt ir buvo tas, kuris ją palaidojo.
Įrodymai rodo, kad ji valdė bendrai su vyru, vardu Džeras. „Mes tiksliai nežinome, kas buvo Džeras, bet jis galėjo būti jos tėvas“, – sako S. Kelly. Valdovė taip pat galėjo eiti sūnaus Deno regentės pareigas, kol jis buvo per jaunas, kad valdytų vienas.
2023 m. vykdytų kasinėjimų duomenimis, po mirties jai buvo skirta kapavietė, savo dydžiu ir konstrukcija panaši į valdovo kapavietę.
Tačiau Berlyno Humboldto universiteto istorikė Eva-Maria Engel, kuri nedalyvavo naujajame tyrime, nesutinka su kai kuriomis tyrimo išvadomis. Ji išnagrinėjo straipsnyje paskelbtas nuotraukų apdorotas versijas, tačiau nemano, kad Meretneith yra tarp vardų, pavaizduotų serekhų simboliuose. Iš apdorotų nuotraukų matyti, kad ant antspaudo paminėtas tik faraono Džero vardas, o Meretneith visai neminima“, – teigia E-M. Engel.
Tačiau tai nereiškia, kad Meretneith nebuvo įtakinga. E-M. Engel pažymi, kad Meretneith turėjo kapą tarp ankstesnių ir vėlesnių faraonų, o kitose vietovėse rasti užrašai rodo, kad ji veikė savo sūnaus, faraono Deno, vardu, kol jis buvo per jaunas, kad galėtų veiksmingai valdyti, rašo „Live science“.