Išbrauktas iš vadovėlių, bet ne iš prigimties: griaunami mitai apie paslaptingiausią moters organą

Iš tiesų, remiantis tyrėjo prof. Blairo Peterso analize, kiekvienam paskelbtam tyrimui apie klitorį tenka 20 tyrimų apie jo vyrišką atitikmenį – varpą. Toks nepakankamas dėmesys iš dalies kyla dėl to, kad šis organas aiškiai nepriklauso nė vienai medicinos sričiai. Urologija paprastai sutelkia dėmesį į šlapimo takus ir varpą, o ginekologija labiau domisi reprodukciniais organais, įskaitant gimdą ir kiaušides. Klitoris lieka nuošalyje.

Tačiau realiai žiūrint, būtent žmonės nusprendžia, ar tam tikra mokslinė tema bus tirta, ar ignoruojama. Didžiąją XX amžiaus dalį būtent daugiausia iš vyrų sudaryta medicinos bendruomenė nuspręsdavo, kurios anatomijos dalys yra vertos tyrimų. Tie vyrai, laikydamiesi to meto socialinių ir kultūrinių normų, tiesiog nebuvo suinteresuoti sužinoti apie (daugiausia) moterišką lytinį organą. Tai pasireiškė taip smarkiai, kad klitoris buvo pašalintas iš 1947 m. leidimo „Gray’s Anatomy“ – pagrindinio medicinos vadovėlio.

Tačiau, laimei, laikai keičiasi. 1998 m. Australijos urologė Helen O’Connell paskelbė tyrimą, kuriame pirmą kartą buvo tiksliai pavaizduotas visas organas, įskaitant vidinį tinklą, esantį po gaktikauliu. Šiandien padėtis pasistūmėjo dar toliau – šių metų pradžioje dr. Ju Young Lee iš Amsterdamo UMC akušerijos ir ginekologijos skyriaus sukūrė pirmąjį klitorio nervų skaitmeninį žemėlapį.

Atrodo, kad klitoris pagaliau pradeda atskleisti savo paslaptis.

„Klitoris – tai ne tik žirnio formos liauka, matoma [vulvos] paviršiuje“, – sako plastikos chirurgas B. Petersas iš Oregono sveikatos mokslų universiteto (OHSU) medicinos fakulteto, bespecializuojantis lyties patvirtinimo priežiūroje. Klitorį galima įsivaizduoti kaip pusiau užvertą gėlės pumpurą – galvutė yra kūno išorėje, o žiedlapiai žydi viduje.

Žinoma, šis apibūdinimas yra šiek tiek supaprastintas. J. Y. Lee tyrime, kuris dar turi būti recenzuotas ekspertų, mokslininkai panaudojo specializuotas rentgeno technologijas, ir sukūrė išsamius klitorio nervų trimačius žemėlapius. Tyrimų komanda, naudodama kompiuterinės tomografijos skenerį, atsekė klitorio nervų takus iki tūkstantosios milimetro dalies tikslumu, ir sukūrė sudėtingą žemėlapį.

Jie atrado, kad pagrindinis jutiminis nervas – nugarinis nervas – pasiekdamas klitorio išorinę dalį šakojasi kaip medis - o ne siaurėja, kaip jie tikėjosi. Mokslininkai taip pat aptiko nervus, besidriekiančius link klitorio gaubtelio ir odos virš jo - o tai rodo, kad nervų tinklas yra kur kas platesnis nei anksčiau užfiksuota.

J. Y. Lee teigia, kad jos tyrimai suteikia įdomią galimybę pažvelgti į sveikatos priežiūros ateitį, ypač kalbant apie moterų sveikatą. „Klitoris, šlaplė ir vagina yra labai arti viena kitos, – sako ji. - Geresnis klitorio supratimas gali padėti prižiūrėti šlaplę ir makštį.“

Jos tyrimai tęsiasi po B. Peterso 2022 m. tyrimo, skirto klitorio nerviniam audiniui. Šis tyrimas atsirado, kai jis gavo klitorio nervinį audinį, kurį paaukojo septyni transvyrai, kuriems buvo atliekama lytį patvirtinanti lytinių organų operacija. Šie audiniai buvo nudažyti ir padidinti, kad būtų galima suskaičiuoti atskirus nervų pluoštus. Ir pirmą kartą B. Petersas nustatė, kad klitorio nugariniame nerve yra daugiau nei 10 000 nervinių galūnių - o kituose, mažesniuose nervuose už nugarinio nervo (kurie nebuvo suskaičiuoti) yra dar daugiau pluoštų.

Anksčiau klitorio nervinių galūnių skaičius buvo vertinamas 8000 – tačiau iš esmės tai buvo apytikslis įvertinimas, pagrįstas tyrimais su gyvūnais ir „pritaikytas žmonėms“.

Tai - milžiniškas nervų skaičius tokiam mažam organui. Palyginimui, vidurinis nervas, einantis per riešą ir ranką, yra žinomas dėl didelio nervinių skaidulų tankio, tačiau jame yra tik apie 17 000 nervinių skaidulų, nors jis yra daug didesnis už klitorį.

Žinome, kad klitoris atlieka svarbų vaidmenį seksualinėje gerovėje, nes jis susijęs su orgazmo pasiekimu. Tačiau skirtingai nuo vyriškojo orgazmo, akivaizdžios evoliucinės naudos nėra – juk klitoriniam orgazmui nereikia penetracijos, ir jis dažnai pasiekiamas be penetracinio sekso.

Tačiau, kaip teigia Šefildo universiteto tyrėjas dr. Roy Levinas, gali būti ryšys su reprodukcija. Jis sako, kad klitorio stimuliacija sužadina smegenis, paruošdama kūną lytiniams santykiams.

Tai padidina kraujo pritekėjimą į makštį, dėl ko makštyje susidaro lubrikacija, o makšties kanalas pailgėja ir išsiplečia. Be to, makšties rūgštingumas sumažėja, o tai padeda spermatozoidams geriau išgyventi.

Tačiau kiti mokslininkai mano, kad reikia daugiau įrodymų šioms teorijoms patvirtinti.

„Yra tendencija, ypač moterų sveikatos srityje, viską susieti su reprodukcija. Tačiau tai nėra pagrindinė [klitorio] paskirtis“, – pabrėžia B. Petersas – ir iš tiesų, malonumas yra pagrindinė jo funkcija. Tačiau tai nereiškia, kad nėra ir kitų jo pritaikymų.

Žinome, kad orgazmo metu išsiskiria endorfinai, oksitocinas ir dopaminas – hormonai, kurie gali veikti kaip skausmą malšinantys vaistai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad klitorio stimuliacija ne tik masturbuojantis – ir nesiekiant orgazmo – taip pat gali turėti analgetinį (arba skausmą malšinantį) poveikį.

Šiame tyrime buvo nagrinėjama, ar klitorio stimuliacija gali padėti malšinti skausmą gimdančioms moterims. Tyrimo metu 26 moterims buvo pasiūlyta naudoti vibruojantį prietaisą, ir 86 procentai jų teigė, kad tai padėjo sumažinti skausmą.

Nėra aišku, kokie mechanizmai čia veikia skausmo malšinimui – galbūt stimuliacija padeda atsipalaiduoti tarpvietės sričiai, taip neutralizuodama gimdymo skausmus. Kita vertus, klitoris galėtų būti susijęs su skausmo kontrolės mechanizmais. Siekiant išsiaiškinti šį klausimą, tolesniuose tyrimuose būtų galima išmatuoti endorfinų ir neurotransmiterių lygį.

Dar ilgas kelias

Žinoma, vis dar yra klitorio aspektų, kurie lieka paslaptimi, o tolesni tyrimai, skirti jo anatomijai suprasti, vis dar galėtų būti naudingi moterų sveikatos priežiūrai.

„Mes dar gerai nesuprantame autonominių nervų, atsakingų už klitorio prisipildymą, – aiškina J. Y. Lee (klitorio tyrimų bendruomenė vartoja terminą „prisipildymas“ vietoj „erekcijos“). - Klitorio kraujotakos fiziologija vis dar lieka paslaptis.“

Taip pat yra ir kitų medicininių problemų, kurios gali būti susijusios su klitorimi ir kurias reikia išsiaiškinti. Pavyzdžiui, kai pacientė kreipiasi dėl seksualinės disfunkcijos, orgazmo sutrikimų ar lytinių organų skausmo, problema gali būti ne vien fizinė.

„Nors turime atmesti ir gydyti tokius dalykus kaip nervų sužalojimai ar neuromos, labai retai tai būna vienintelis veiksnys“, – sako B. Petersas. Pavyzdžiui, psichologiniai ir socialiniai veiksniai dažnai gali turėti didelę įtaką. Nors moterų lytinių organų fiziologijos supratimas dažnai yra pagrindinė šių problemų gydymo dalis, kitas svarbus veiksnys yra padėti moterims suprasti savo kūną, mažinti stigmą ir užpildyti žinių spragas.

„Taip, mums reikia suprasti anatomiją, užkirsti kelią fiziniams sutrikimams ir padėti juos gydyti, tačiau turime gydyti viską. Manau, kad mums dar toli iki to, kad šiuos biopsichosocialinius metodus iš tiesų integruotume į mediciną“, – sako tyrėjas.