Veikia kaip filtras
Kraujagyslių ląstelių tinklas, kuris atskiria smegenis nuo likusios kraujotakos sistemos, yra sudėtingas filtras, į smegenis praleidžiantis naudingus baltymus. Mokslininkų teigimu, šis atradimas gali atverti kelią naujiems Alzheimerio ligos ir kitų susirgimų gydymo metodams.
„Šimtą metų kraujo ir smegenų barjerą laikėme paprasta fizine riba, saugančia smegenis nuo toksinų“, – pranešime teigė tyrimui vadovavęs Andrew Yang iš San Fransiske įsikūrusio Gladstono instituto.
Mokslininkai sužinojo – melagingos žinios plinta greičiau nei tiesa: kaip dezinformacija plinta šiandien?
„Dabar išsiaiškinome, kad tai yra išmani sistema, kuri iš kraujo atrenka tinkamus baltymus, dažnai atkeliavusius iš tolimų organizmo vietų, ir pristato juos į reikiamas smegenų ląsteles.“
Tyrimą atlikdami su pelėmis, mokslininkai specialia baltymų žymėjimo technologija pažymėjo 861 pelės kraujyje esantį baltymą ir vėl suleido juos į kraujotaką. Išanalizavę smegenų audinius, mokslininkai nustatė, kad 92 baltymams buvo leista pereiti kraujo ir smegenų barjerą.
Susiję straipsniai
Patekę į smegenis, skirtingi baltymai nukreipiami į tam tikrų tipų smegenų ląsteles, mokslininkai pranešė žurnale „Cell“ paskelbtame tyrime.
Gali atsirasti naujas gydymas
Dauguma baltymų, kuriems pavyko įveikti šį barjerą, buvo pagaminti tolimose organizmo vietose. Pavyzdžiui, kepenyse gaminamas baltymas apolipoproteinas A1 (APOA1) keliauja į smegenis ir padeda palaikyti sveikus ryšius tarp neuronų. Pasak mokslininkų, šis atradimas gali padėti sukurti naujus Alzheimerio ligos gydymo būdus.
„Alzheimerio liga gali prasidėti ne vien smegenyse. Jos pradžia gali būti susijusi su nutrūkusiu organizmo ir smegenų aprūpinimu būtinomis medžiagomis“, – teigė A. Yang ir pridūrė, jei ši prielaida pasitvirtins, galbūt bus galima kovoti su šia liga ne tiesiogiai veikiant smegenis, o atkuriant tai, ko jos neteko.
Tiesa, tyrinėdami peles, sergančias viena iš Alzheimerio ligos formų, mokslininkai nustatė, kad kraujo ir smegenų barjerui nustojus pernešti APOA1 baltymą į smegenis, sumažėjęs jo kiekis lemia silpnėjančius neuronų ryšius, elgesio pokyčius ir kitus ankstyvuosius ligos požymius.
Tyrėjai taip pat ištyrė peles, kurių kepenys dėl genetinių pakeitimų gamino didesnį APOA1 baltymo kiekį. Nustatyta, kad tokiu atveju daugiau APOA1 prasiskverbė pro kraujo ir smegenų barjerą ir pateko į smegenis. Šioms pelėms pasireiškė mažiau Alzheimerio ligos požymių.
„Dabar turime baltymų, kurių smegenims reikia iš kitų organizmo dalių, žemėlapį ir juos pernešančios sistemos schemą“, – pridūrė A. Yang.
„Džiaugiamės galėdami šias žinias pritaikyti kuriant naujus Alzheimerio ligos gydymo būdus, kurie veiktų iš išorės į vidų, taip pat naujos kartos pernešimo sistemas, padėsiančias į smegenis pristatyti veiksmingus vaistus.“
Padės gydyti pėdų opas
Pirmojo tokio pobūdžio tyrimo su žmonėmis metu nustatyta, kad iš žmogaus placentos išgauta terapinė priemonė padėjo užgydyti lėtines diabetines pėdų žaizdas, kurios nereagavo į įprastinį gydymą.
Diabetinės pėdų opos – tai atviros žaizdos, atsirandančios diabetui pažeidus nervus, leidžiančius žmogui jausti pėdų sužeidimus, ir arterijas, kuriomis teka gijimui būtinas kraujas.
Amerikos diabeto asociacijos duomenimis, iki 20 proc. pacientų, kuriems atsiranda lėtinės diabetinės pėdų opos, galiausiai prireikia amputacijos.
Kaip rašoma žurnale „Stem Cells Translational Medicine“ paskelbtoje ataskaitoje, visi 10 tyrimo dalyvių turėjo dideles ir sunkiai gyjančias žaizdas. Kiekvienam jų buvo atlikta viena eksperimentinė procedūra, naudojant iš sveiko placentos audinio išgautas ląsteles. Paprastai šis audinys po gimdymo yra išmetamas.
Ląstelės buvo suleistos į žaizdą, aplink ją ir į greta esančius minkštuosius audinius.
Dviejų tyrimo dalyvių žaizdos užgijo per du mėnesius, o per šešis mėnesius visi 10 pacientų pasiekė visišką žaizdų užsivėrimą.
„Šis ankstyvasis tyrimas pirmiausia buvo skirtas atsakyti į klausimą dėl gydymo saugumo“, – pranešime teigė vienas iš tyrimo autorių, Šiaurės Karolinos „Wake Forest“ regeneracinės medicinos instituto mokslininkas dr. Michael Carstens.
Pasak jo, pacientai gydymą toleravo gerai, o per 12 mėnesių stebėjimo laikotarpį nenustatyta jokių rimtų su procedūra susijusių nepageidaujamų reiškinių.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad devyniems iš 10 pacientų per 12 mėnesių pagerėjo gydytų pėdų jautrumas. Tai leidžia manyti, kad placentos kamieninės ląstelės ateityje galėtų būti naudojamos ne tik diabetinėms pėdų opoms gydyti, bet ir kai kurioms periferinės neuropatijos – nervų sistemos sutrikimo, pažeidžiančio periferinius nervus, – formoms.
Gaisrai gali sukelti astmą
Kalifornijos mokslininkai pranešė, kad vaikams, kurių motinos viduriniu ir vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu kvėpavo miškų gaisrų dūmais bei kitu užterštu oru, astma išsivystė dažniau.
Tyrimo rezultatai pristatyti kasmetiniame Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos koledžo susitikime Finikse.
„Kūdikio plaučiai pradeda vystytis dar prieš gimimą, o mūsų tyrimas leidžia manyti, kad tam tikri nėštumo etapai gali būti ypač jautrūs miškų gaisrų dūmų poveikiui“, – pranešime teigė tyrimui vadovavęs dr. Anh Nguyen iš Kalifornijos universiteto Deiviso medicinos centro Sakramente.
Mokslininkai ištyrė 1097 vaikus, gimusius laiku moterims, kurios buvo nėščios per 2017–2020 m. Šiaurės Kalifornijoje siautėjusius miškų gaisrus.
Nustatyta, kad ankstyvoje vaikystėje pasireiškusi astma buvo susijusi su didesniu bendru smulkiųjų kietųjų dalelių oro taršos poveikiu antrąjį nėštumo trimestrą ir didesniu miškų gaisrų sukeltos taršos poveikiu trečiąjį trimestrą.
Vis dėlto tyrimas neįrodo, kad dūmai sukelia astmą. Tačiau mokslininkų teigimu, žinojimas, kuriais nėštumo mėnesiais taršos poveikis gali būti pavojingiausias, padėtų gydytojams pateikti nėščiosioms tikslesnių rekomendacijų miškų gaisrų sezono metu.
„Nėščiosios negali kontroliuoti, kada kyla miškų gaisrai, tačiau dūmų pilnomis dienomis jos gali imtis tam tikrų priemonių. Buvimas patalpose, uždaryti langai ir oro valytuvas gali padėti sumažinti įkvepiamų dūmų kiekį“, – teigė A. Nguyen.
Parengta pagal „Reuters“.