Almatos muziejų sąjungos vykdyti kasinėjimai vyko Karagailio kapinyne, esančiame miesto Naurizbajaus rajone. Šis kurganas, kurio skersmuo siekia maždaug 25–26 metrus, o aukštis – 2,5 metro, datuojamas IV–III a. pr. m. e. – o tai atitinka ankstyvojo geležies amžiaus Sakų laikotarpį.
Kapų plėšikų paliktas auksinis lokys
Kapavietės centre yra maždaug trijų metrų gylio plėšikų iškasta duobė. Archeologai nustatė, kad kurganas buvo išplėštas senovėje, todėl didžioji dalis įkapių buvo išsibarstę. Tačiau nedidelis auksinis artefaktas, kurį paliko plėšikai, tapo svarbiausiu kasinėjimų radiniu.
Auksinė figūrėlė, pagaminta liejimo būdu, vaizduoja lokį. Mažos skylutės ant dirbinio leidžia manyti, kad ji galėjo būti prisiūta prie galvos papuošalo kaip dekoracija. Galanterijos dirbiniai, puošti gyvūnų figūromis, buvo ryškūs Sakos bendruomenių aprangos kultūros elementai.
Susiję straipsniai
Almatos muziejų sąjungos direktorė Liazat Sagindikova teigia, kad šis radinys yra unikalus Kazachstano archeologijos kontekste. Pasak direktorės, šalyje anksčiau nebuvo rasta nė vienos panašios auksinės lokio figūrėlės. Šis eksponatas taip pat gali prisidėti prie tyrimų apie kultūrinius panašumus, pastebimus plačiame geografiniame regione, nusidriekiančiame nuo Juodosios jūros regiono iki Altajaus kalnų.
Kiti tokių papuošalų pavyzdžiai žinomi iš Sakos kapų Kazachstane. Auksinis papuošalas, turintis kalnų avies formą, buvo rastas ant garsiojo Auksinio vyro galvos apdangalo, o 2014 m. Kok-Kaynar kapinyne atrasta leopardo figūrėlė taip pat buvo laikoma galvos apdangalo papuošalu. Tačiau lokio figūrėlė iš Karagailio yra iki šiol nežinomas šios tradicijos pavyzdys.
Septyni žmonės viename kurgane
Antrasis svarbus kasinėjimų atradimas – kapavietėje rastų palaikų skaičius. Remdamiesi pirminiu kaulų įvertinimu, archeologai mano, kad čia galėjo būti palaidoti keturi suaugusieji ir trys vaikai. Tačiau dėl senovės kapų plėšikų sukeltos sumaišties tikslus žmonių skaičius kapavietėje dar nėra galutinai nustatytas.
Almatos muziejų sąjungos vyresnysis mokslininkas Maratas Nurpeisovas mano, kad tiek daug žmogaus palaikų viename kurgane yra neįprasta. Pasak jo, panašaus dydžio kurganai Kazachstane paprastai būdavo skirti vieno ar dviejų žmonių palaidojimui.
Kartu su kaulais kapavietėje buvo rasta keramikos fragmentų iš Sakų laikotarpio. Tačiau kapų plėšikų įsikišimas smarkiai pakeitė radinių pradinę padėtį. Dėl to mokslininkams kol kas nepavyko nustatyti, ar palaidojimai iš to paties, ar skirtingų laikotarpių.
Nauji tyrimai, kuriuose dalyvauja antropologai, siekia išsiaiškinti tikslų kapavietėje esančių palaikų skaičių ir laidojimo sąlygas. Mokslininkai taip pat bandys suprasti, kodėl šio kurgano laidojimo išdėstymas skiriasi nuo panašių struktūrų.
Gyvūnų atvaizdai Sakų mene
Sakai – tai bendruomenės, gyvenusios didžiulėse Centrinės Azijos stepių teritorijose I tūkstantmetyje pr. m. e. Sakų kultūra, ypač žinoma dėl savo auksinių dirbinių, gyvūnų atvaizdų ir monumentalių kapų, užima svarbią vietą Kazachstano archeologiniame pavelde.
Meninėje tradicijoje dažnai vaizduojami elniai, plėšrieji katininiai, kalnų avys ir įvairūs paukščiai. Šios figūros buvo naudojamos ne tik papuošaluose, bet ir ant ginklų, arklių pakinktų bei iškilmingų drabužių.
Karagailyje rasta lokio figūrėlė papildo šią meninę tradiciją nauju pavyzdžiu. Tačiau kol kas neįmanoma nustatyti šio eksponato simbolinės reikšmės. Šiuo metu mokslininkai daugiausia dėmesio skiria figūrėlės formai, gamybos ypatumams ir panašumams su kitais sakų artefaktais.
Tyrimai bus tęsiami
Kasinėjimai, vykdomi su Almatos savivaldybės parama, yra dalis pastangų apsaugoti Sakų paveldą miesto apylinkėse. Almatos muziejų sąjunga šiame regione savarankiškus archeologinius tyrimus vykdo nuo 2022 m.
Ankstesni šios institucijos darbai taip pat davė svarbių radinių. 2022 m. Alatau rajone esančiame kurgane buvo rastas neišplėštas Sakų kario kapas, datuojamas V–II a. pr. m. e. Kasinėjimų metu buvo rastos auksu inkrustuoto kalavijo dalys, gyvūninio stiliaus auksiniai papuošalai ir sidabriniai artefaktai.
Tyrimai Karagailyje dar nėra baigti. Mokslininkai siekia išsamiau atskleisti kapo naudojimo istoriją, atlikdami žmogaus palaikų antropologinius tyrimus. Baigus mokslinius tyrimus, Almatos muziejų sąjunga ketina šiuos vertingus radinius eksponuoti Almatos muziejuje, rašo „Arkeonews“.