Jo paslaptis buvo imunitetas, susiformavęs dėl to, kad jis kiekvieną dieną sau susileisdavo 32 gyvačių rūšių nuodų mišinį. Jis manė, kad būtent tai lėmė gerą sveikatą. B.Haastas mirė 2011-aisiais, sulaukęs 100 metų amžiaus.
B.Haastas už pinigus linksmindavo žmones sugriebdamas gyvatėms už vietos, esančios žemiau galvos, ir priversdamas suleisti iltis į minkštą plastiką. Tuomet į prie plastiko pririštus indelius sutekėdavo gyvatės nuodai. Visa tai jis kartodavo apie 100 kartų per dieną.
Gramas šaldytų egzotiškų gyvačių nuodų, kuriam išgauti prireikdavo 100 gyvačių nuodų dozių, kainuodavo apie 5000 dolerių. Šis skystis yra itin svarbus gaminant priešnuodį nuo gyvačių įkandimų bei kitokius vaistus. Būtent su šiais priešnuodžiais B.Haastas su daktaru iš Majamio išgydė daugiau nei 6000 žmonių, kurie sirgo skleroze, artritu bei kitomis ligomis.
Gyvybes gelbėjo ir pats B.Haastas – jis skraidė aplink pasaulį, kad galėtų duoti savo antikūniais prisotinto kraujo 21-ai gyvačių aukai. Venesuela jį paskelbė garbės piliečiu po to, kai jis nukeliavo į džiunglių gilumą, kad duotų puslitrį kraujo berniukui, kuriam įkando gyvatė.
Pirmąją savo gyvatę B.Haastas pagavo būdamas 7-erių, o pirmą kartą gyvatė įkando, kuomet jam buvo 12 metų. Kuomet jis atsinešė pirmą nuodingą gyvatę į namus, jo mama išėjo iš namų trims dienoms, o pasilikti gyvatę leido tik po ilgų įtikinėjimų ir mažajam B.Haastui sutikus laikyti gyvatę narve. Dėl gyvačių pomėgio jį paliko ir pirmoji žmona.
B.Haastas teigė, kad nei viena gyvatė jo nemėgo: „Gali auginti gyvatę 30 metų, tačiau jeigu neuždarysi narvo, ji pabėgs ir niekada pas tave nesugrįš, nebent dantyse laikytum pelę.“
Parengta pagal Nytimes.com inf.
