Per paskutinius 18 metų Guo, kuriam dabar yra 45 metai, apkeliavo beveik visas Kinijos provincijas ir iš viso sukorė daugiau nei 400 000 kilometrų bei sudėvėjo 10 motociklų.
Vildamasis, kad kas nors atpažins jo berniuką ir suteiks naudingos informacijos, Guo ant savo motociklo vežiojasi pritvirtinęs dvi vėliavas su savo sūnaus nuotrauka.
Guo kažkada buvo išvaizdus ir pasiturintis vyras, tačiau dabar jo veidą puošia tik raukšlės ir purvas – ilgų kelionių motociklu pasekmė. Į akiduobes įkritusios jo akys išryškina skausmą, kurį jis patyrė per tuos ilgus sūnaus paieškų metus. Guo šeima nuo sūnaus dingimo nedarė nei vienos naujos šeimos nuotraukos, tikėdamiesi, jog dar galės įsiamžinti su sūnumi.
Deja, visi paieškų metai buvo nesėkmingi ir, kaip jau tikriausiai supratote, Guo iki šiol dar nerado savo berniuko. Tiesa, bekeliaudamas jis padėjo dešimtims šeimų surasti savo vaikus, tačiau Guo nei karto nedalyvavo ir nematė tos akimirkos, kai pagrobtas vaikas grįžta į savo šeimą. Jam toks vaizdas yra pernelyg skaudus ir jis vis dar laukia savo eilės. Kartais Guo neturi pinigų net nusipirkti valgyti, tačiau vis tiek nepasiduoda ir nepaliaujamai ieško savo vaiko.
Guo vis tikisi, kad išauš rytojus ir jis vėl pamatys savo sūnų.
Ši istorija buvo įkvėpimo šaltinis kuriant filmą „Lost and love“. Būtent šis filmas paskleidė žinią apie Guo istoriją ir žmonės ėmė jį palaikyti socialiniuose tinkluose.
Kasmet Kinijoje pagrobiama apie 20 000 vaikų. Jie atsiduria juodojoje rinkoje arba yra tiesiog parduodami internete.
Šaltinis: Gbtimes.com
