Gyvenate nuo algos iki algos ir nepavyksta sutaupyti? Pasirodo, kalta evoliucija!

Jei kas nors jums pasiūlytų 500 eurų dabar arba 3000 eurų po kelių metų, jūs tikriausiai paimtumėte mažesnę sumą. Ir tai suprantama – kas gali žinoti, ar po kelių metų tie 3000 vis dar bus pasiekiami. Tačiau žmonės panašiai elgiasi ir su savo atlygiu, dažnai gyvendami nuo algos iki algos. Bet mokslininkai sako, kad šios problemos sprendimas egzistuoja.

 Mokslininkai sako, kad sutaupyti nesisėka dėl priešistorinio mąstymo likučių mūsų smegenyse – tais laikais resursų taupyti nereikėjo, nes ateitis ir taip buvo labai miglota.<br> 123RF nuotr.
 Mokslininkai sako, kad sutaupyti nesisėka dėl priešistorinio mąstymo likučių mūsų smegenyse – tais laikais resursų taupyti nereikėjo, nes ateitis ir taip buvo labai miglota.<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 24, 2017, 8:16 AM

Aišku, čia nekalbama apie tuos atvejus, kai žmonių pajamos tiesiog yra mažos. Šiems žmonėms sutaupyti yra kur kas sunkiau, net jei jie ir neperka beveik nereikalingų daiktų. Impulsyvus pirkimas yra būdingas daugeliui ir, tikriausiai, ir jūs prisimintumėte tokį atvejį savo gyvenime, kai gerai negalvodami nusipirkote daiktą, kurio šiaip jums būtinai nereikia.

Ir tai nėra blogai – savęs lepinimas gali prisidėti prie psichologinės sveikatos gerinimo. Tačiau finansine prasme žmonėms sunkiau sutaupyti didesniems pirkiniams, kai jie taip greitai leidžia pinigus. Mokslininkai sako, kad taip yra dėl priešistorinio mąstymo likučių mūsų smegenyse – tais laikais resursų taupyti nereikėjo, nes ateitis ir taip buvo labai miglota.

Pinigų išleidimas dabar yra mūsų natūralus elgesys, o štai taupymui reikia pastangų. Viena apklausa atskleidė, kad 60% amerikiečių yra sutaupę mažiau nei po 500 dolerių. Visd4lto, neuromokslininkas Philas Harrisas teigia, kad sprendimas yra.

Jis pasikvietė keletą Australijos žmonių ir paprašė jų atsakyti į keletą klausimų, susijusių su finansiniais sprendimais. Iš esmės jie buvo labai paprasti – „ar norite mažiau pinigų dabar, ar daugiau po metų?“. Savaime aišku, daugelis žmonių rinkosi saugesnį ir daugiau laimės jiems teikiantį sprendimą pinigus paimti dabar. Tuomet eksperimento dalyviams buvo parodytos jų nuotraukos, redaguotos atvaizduoti jų veidus taip, lyg jie būtų 10-20 metų senesni. Papildomai dar buvo užduotas klausimas – „kas jūsų gyvenime nepasikeis per 20 metų?“. Daugelis paminėjo meilę šeimai, aktyvų gyvenimo būdą, humoro jausmą ir taip toliau.

Galiausiai vėl buvo pereita prie klausimų apie impulsyvų elgesį su pinigais. Šįkart žmones kur kas labiau domino ilgalaikė nauda ir taupymas. Savo nuomonę pakeitė 72% tyrimo dalyvių. Kodėl?

Mokslininkas teigia, kad taip nutiko todėl, kad nuotraukos ir klausimas nukreipė mintis į ateitį. Žmogus natūraliai negalvoja apie ilgalaikes savo veiksmų ir sprendimų pasekmes, tačiau tai galima pakeisti tiesiog įsivaizduojant save po 10-20 metų. Tai ir reikėtų daryti prieš perkant ketvirtą sportbačių porą – prisiminti, kad sensti ir kad tie pinigai gali suteikti finansinio saugumo tamsesniais laikais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.