Kaip oro gadinimas pražudė 10 000 žmonių

Dujų leidimas, oro gadinimas, meteorizmas – tai yra oficialūs, taktiški pavadinimai vienam ne itin maloniam mūsų organizmo veiksmui. Tačiau senovėje šis dalykas turėjo kiek kitokią reikšmę – dėl jo buvo leidžiami įstatymai, jis buvo teologizuojamas ir dėl jo netgi kilo karai.

 Senovėje dujų leidimas dalykas turėjo įvairias reikšmes – dėl jo buvo leidžiami įstatymai, jis buvo teologizuojamas ir dėl jo netgi kilo karai.<br>123RF nuotr.
 Senovėje dujų leidimas dalykas turėjo įvairias reikšmes – dėl jo buvo leidžiami įstatymai, jis buvo teologizuojamas ir dėl jo netgi kilo karai.<br>123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 3, 2018, 11:22 AM

Taip, dujų leidimas turi netgi religinę savo pusę. Manicheizmas buvo dualistinė religija, populiari antikos laikais – o vienu metu šiai religijai priklausė ir šv. Augustinas, kuris sakydavo, kad oro gadinimo aktas yra „dieviškosios šviesos išlaisvinimas iš kūno“. Manicheizmas, ko gero, buvo vienintelė religija istorijoje, tikėjusi oro gadinimo galia, tačiau buvo ir daugiau grupių, kurios suteikė reikšmę šiam aktui. Štai žymusis filosofas Pitagoras buvo sunerimęs, kad žmogus gali taip išleisti savo sielą.

Oro gadinimo baimė stebina, bet senovėje ją patvirtina eilė istorijų. Anot graikų istoriko Herodoto, oro gadinimas lėmė eilę įvykių, kurie lėmė sukilimą prieš Egipto karalių Aprijų. Oro pagadinimo pasekmės lėmė dar didesnes pasekmes pirmame amžiuje Jeruzalėje: vienas romėnų kareivis nusimovė kelnes, pasilenkė ir, kaip išsireiškė istorikas Josifas, „ištarė tokius žodžius, kokių ir galima tikėtis tokioje pozoje“. Šis įvykis nutiko po kasmetinės žydų religinės šventės paschos – ir sukėlė riaušes, kurių metu žuvo net 10 000 žmonių.

Istorikė daktarė Jessica Baron iš Notrdamo universiteto sako, kad kai kurie gydytojai oro gadinimą siedavo su seksu. Štai antrojo amžiaus istorikas Galenas šį veiksmą priskirdavo prie afrodiziakų. 1569 metais fizikas Hugo Fridaevallis rašė, kad dujų gamyba skatina erekciją, todėl jis rekomendavo valgyti šparagus, kurie skatintų dujų gamybą.

Krikščionims oro gadinimas dažniausiai kėlė baisesnes asociacijas. Tiesa, šv. Augustinas šį veiksmą netgi vadindavo dainavimu, tačiau jis priklausė mažumai. Viduramžių teologai oro gadinimą laikė irimo proceso dalimi, o tai reiškė mirties artinimąsi.

Įdomu tai, kad pakankamai ilgą laiką oro gadinimas buvo siejamas su humoru. Mat seniausias pasaulyje užršaytas anekdotas yra būtent apie tai. Šumerų patarlė, parašyta 1900 m. pr. Kr. byloja: „Tai, kas neįvyko nuo neatmenamų laikų – jauna moteris nepagadino oro sėdėdama ant vyro kelių“. Panašios temos gyvavo ir graikų rašytojų darbuose.

Tačiau daugumoje atvejų oro gadinimas buvo pernelyg skandalingas aktas, kad apie jį galima būtų kalbėti viešai. Istorijos, kuriose buvo kalbama apie oro gadinimą – kaip „Tūkstantis ir viena naktis“ – buvo pakoreguotos taip, kad jų vertimuose nebeliktų nė ženklo apie šį veiksmą.

Taigi, per žmonijos istoriją oro gadinimas dažniausiai sukeldavo gėdos jausmą – ypač tarp aukštesnio luomo atstovų. Tačiau neigiami susilaikymo nuo dujų leidimo aspektai buvo žinomi dar senovės Romoje. Romėnų istorikas Svetonijus rašė, kad Klaudijus norėjo išleisti ediktą, kuris leistų žmonėms leisti dujas sėdint prie stalo. Mat Klaudijus išgirdo istoriją apie vyrą, kuriam susilaikymas nuo dujų leidimo vos nekainavo gyvybės.

Dujų sankaupų problema kankino ir tokius žinomus žmones, kaip Adolfas Hitleris. Vieni mano, kad dujų kaupimąsi sukėlė A. Hitlerio vegetarizmas, kiti mano, kad būtent dėl dujų kaupimosi A. Hitleris tapo vegetaru. Daktaras Theodoras Morellis iš Berlyno išrašė antidujinių piliulių, kuriose buvo nuodingų medžiagų antropeno ir strichnino. 1941 metais A. Hitleris kasdien išgerdavo net iki 150 šių piliulių. Nors jos nebuvo mirtinos, vis dėlto turėdavo šalutinių poveikių – tokių, kaip irzlumas, nemiga, prasta emocinė sveikata – o šie šalutiniai poveikiai paaiškėjo tik prieš pat A. Hitlerio mirtį.

Nepaisant istorinių įvykių, dujų leidimas iki pat šiol išlieka gėdingu ir socialiai nepriimtinu aktu. Kosulį galima prisidengti ranka, tačiau kaip išvengti gėdingų oro gadinimo padarinių priimtino varianto kol kas nesugalvojo niekas. Nepaisant to, mokslininkai sako, kad vidutinis žmogus kasdien išleidžia dujas apie 14 kartų. Tad nuo šio dalyko išsisukti praktiškai neįmanoma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.