Todėl tikrai nustebina faktas, kad šie gyvūnai iš tiesų nemoka plaukti, ar ne?
San Diego (JAV) zoologijos sodo lankstinuke rašoma, kad begemoto galiūnių raumenys padeda jam stipriai irtis pro vandenį – tačiau tai nėra plaukimas.
„Begemotai, priklausomai nuo vandens lygio, eina arba plaukia – tačiau tai ne visai plaukimas, veikiau tai šuoliavimas“, – teigia Frakfruto zoologų bendruomenės atstovas Dagmaras Andres-Bruemmer.
Jo minčiai pritaria ir Kalifornijos (JAV) universiteto ekologijos, evoliucijos ir jūrų biologijos departamento docentas Douglas McCauley.
Jis taip pat sako, kad begemotai iš tiesų neplaukia, jie nuolatos palaiko bent menką kontaktą su vandens telkinio dugnu bei atsispiria nuo jo.
Dar daugiau, šie gyvūnai sveria apie 5 tonas, o jų apvalūs kūnai nėra aptakūs.
Nepaisant to, begemotai sugeba išlaikyti kontaktą su vandens telkinio dugnu ir kontroliuoti savo kūno specifinę gravitaciją net turėdami itin didelio tankio kaulus.
Jie taip pat sugeba išlaikyti laisvą eiseną ir šuoliavimą. Nors vanduo ir padidina pasipriešinimą keliaujant, jis tuo pačiu iškelia gyvūną į paviršių, tarsi plūdurą. Toks plūduriavimo efektas paverčia praktiškai mikrogravitacine aplinka.
Visa tai reiškia, kad begemotas, irdamasis vandeniu, naudoja ne keturias, bet dvi kojas.
Hipopotamai po vandeniu gali išbūti net 30 minučių – ir būna momentų, kai šie gyvūnai visai neliečia kojomis vandens dugno, tačiau taip nutinka dėl to, kad jie stipriai atsispiria ar tiesiog daro didelius žingsnius.
