Mokslininkai teigia, kad kiekvieno mūsų įkvėpimo metu į organizmą patenka dalelė deguonies, kurį pagamino augalai jūrose ir vandenynuose. Daugiausia deguonies gaminantys vandens augalai – fitoplanktonai, gyvenantys netoli vandens paviršiaus. Fitoplanktonai dalyvauja fotosintezės procese – naudoja Saulės šviesą ir anglies dioksidą, kad pasigamintų maisto. Šalutinis fotosintezės produktas – deguonis.
Laboratorijoje mokslininkai sugeba apskaičiuoti kiek deguonies pagamina vieno fitoplanktono ląstelė, tačiau jie negali pilnai patvirtinti teiginio, kad jie pagamina nuo 50 iki 85 procentų viso Žemės planetos deguonies. Tokie skaičiavimai yra be galo sudėtingi, o taip pat sunku išsiaiškinti kiek fitoplanktonų ląstelių yra Žemės vandenynuose. Jie suveši ir sunyksta priklausomai nuo metų laiko. Fitoplanktonai labiausiai sužydi pavasarį, nes tada gauna daugiausia Saulės šviesos ir maistingų medžiagų.
Skiriasi ir fitoplanktonų tankis. Kartais jie plūduriuoja vandens paviršiumi, o kartais gali būti net 90 metrų storio.
Mokslininkai sako, kad maždaug prieš 400 mln. metų Žemės atmosferoje susikaupė tiek daug deguonies, jog prasidėjo gyvūnų evoliucija. Žinoma, vien deguonies tam nepakako. Būtinas buvo ir kitokios rūšies specialusis deguonis, esantis viršutiniame Žemės atmosferos sluoksnyje. Tarpusavyje susijungė 3 deguonies atomai ir susiformavo ozono sluoksnis. Jis saugo nuo Saulės skleidžiamos radiacijos ir ultravioletinių spindulių.
Parengta pagal EarthSky
