Iš tiesų katės senovės Egipte buvo taip garbinamos, kad už katės nužudymą buvo baudžiama mirties bausme. Net užsidegus kokiam nors pastatui pirmiausia buvo gelbėjamos katės, o jei reikėdavo už jas būdavo paaukota ir žmogaus gyvybė. Negana to, visi namo, kuriame gyveno katė, gyventojai jai mirus nusiskusdavo antakius, taip parodydami, kad gedi prarasto augintinio.
Persijos valdovas Kambizas II puikiai žinojo ką egiptiečiams reiškia katės, todėl tuo pasinaudojo 525 metais pr. m. e. vykusiame Pelusijaus mūšyje.
Kambizas II liepė ant karių skydų išpaišyti deivės Bastetos galvą, o prieš mūšį į lauką paleido daugybę kačių bei kitų gyvūnų, kuriuos garbino egiptiečiai. Bijodami sužeisti šventuosius gyvūnus jie pasidavė ir mirė mūšio lauke. Po to Egipto faraonas Psamenitas buvo paimtas į nelaisvę ir galiausiai nužudytas. Taigi, galima sakyti, kad dėl kačių Egiptas neteko savo nepriklausomybės ir buvo prijungtas prie Persijos.
Parengta pagal „Ancient“