Haroldas Hackettas beveik 20 metų į Atlanto vandenyną mėtė butelius su juose esančiomis žinutėmis, tikėdamasis susirasti draugų kitame vandenyno krante. Per tą laiką 58-erių vyras, gyenantis Princo Edvardo saloje (Kanada), į vandenyną išmetė apie 4800 butelių.
Kiekvienoje žinutėje prašoma ją radusio žmogaus atsiųsti atsakymą. Neįtikėtina, tačiau vyras nuo 1996 metų sulaukė daugiau nei 3100 atsakymų iš įvairių pasaulio šalių.
Šis hobis prasidėjo nuo stiklinio Pepsi buteliuko, kurį H. Hackettas išmetė į vandenyną žvejodamas. Buteliuke buvo nurodytas vyro vardas, adresas ir prašymas atsiųsti atsakymą. Netikėtai sulaukęs atsakymo, H. Hackettas „užsikabino“ ir ėmė į vandenyną mėtyti šimtus įvairiausių spalvų butelių. Kuo daugiau atsakymų jis sulaukdavo, tuo daugiau žinučių išsiųsdavo.
Vyras niekada nesitikėjo gauti tiek daug atsakymų. Kasmet H.Hackettas šv. Kalėdų proga gauna apie 150 kalėdinių atvirukų, suvenyrų ar net dovanų. Tačiau kanadietis butelyje niekada nenurodo savo telefono numerio – mat butelį radęs žmogus tiesiog paskambintų ir visa tai prarastų savo prasmę ir žavesį.
H.Hackettas sulaukė atsakymų ne tik iš įvairiausių aplinkinių šalių, bet ir iš Afrikos, Rusijos, Anglijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos ir net Bahamų. Vyras, prieš išmesdamas butelį su žinute į vandenyną, visuomet įsitikina, jog yra palankus vėjas – ir būtinai žinutėje užrašo datą kada jis buvo išmestas. Kai kurių atsakymų vyras sulaukia praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo butelio išmetimo į vandenyną.
Vyras sako, jog neketina sustoti – ir mėtys žinutes buteliuose tol, kol įstengs.
