Kodėl suvalgius pupų kaupiasi dujos?

Statistiškai kalbant, kiekvienas iš mūsų per dieną dujas išleidžiame po 14 kartų. Taip taip, tai nutinka visiems – net ir per televizorių matomoms gražuolėms, vaikštančioms podiumu. Tai taip pat gali nutikti ir naktį, mums miegant.

Valgant daug sieros turintį maistą – kaip antai česnakus, svogūnus, brokolius, žiedinius kopūstus ir pupeles – organizmas gamina aštresnio kvapo dujas.<br> 123RF nuotr.
Valgant daug sieros turintį maistą – kaip antai česnakus, svogūnus, brokolius, žiedinius kopūstus ir pupeles – organizmas gamina aštresnio kvapo dujas.<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 11, 2019, 9:05 AM, atnaujinta Jun 11, 2019, 8:47 PM

Organizmo gaminamos dujos yra natūralaus virškinimo proceso dalis, todėl to išvengti paprasčiausiai neįmanoma. Jeigu dujų leidimas stipriai neapsunkina gyvenimo, dėl to nerimauti nevertėtų. Tačiau dauguma žmonių to labai gėdijasi – ypač kai išleidžiami dideli dujų kiekiai.

Tiesa, kad kai kuris maistas priverčia organizmą gaminti daugiau dujų. Maistas, kuriame yra daug skaidulų, yra vienas tokių, kurie verčia organizmą gaminti didesnius dujų kiekius.

Taip pat teisybė, kad dauguma žmonių negauna pakankamo kiekio skaidulų, ir tokio maisto turėtų valgyti daugiau. O dujų gamybos skatinimu kone labiausiai pagarsėjusios yra pupos. Jos itin skatina pilvo pūtimą, tačiau to priežastis gali jus nustebinti.

Viduriuose besikaupiančios dujos susideda iš vandenilio, azoto ir anglies dioksido. Visos šios dujos yra bekvapės. Tačiau vienas trečdalis žmonių savo viduriuose turi ir kitų dujų – metano. Nėra tiksliai žinoma, kodėl vienų žmonių organizmas gamina metano dujas, o kitų – ne.

Leidžiamoms dujoms nemalonų kvapą suteikia siera. Tad valgant daug sieros turintį maistą – kaip antai česnakus, svogūnus, brokolius, žiedinius kopūstus ir kopūstus – organizmas gamina nemalonaus kvapo dujas.

Pupos verčia organizmą gaminti dujas dėl to, kad jose yra cukraus oligosacharido, kurio žmogaus organizmas negali pilnai suskaidyti. Oligosacharidai yra didelės molekulės, kurios įprastinio virškinimo metu plonojoje žarnoje nėra skaidomos ar absorbuojamos taip, kaip kitos cukraus rūšys – žmogaus organizmas negamina fermentų, kurie skaidytų oligosacharidus.

Pupose esantys oligosacharidai nukeliauja iki storosios žarnos nesuvirškinti, ir galiausiai šį cukrų suvirškina viduriuose esančios bakterijos. Šio proceso metu vyksta rūgimas bei dujų gamyba, kurias vėliau ir išleidžiame.

Vadovaujantis tuo pačiu principu, kitas maistas, kuris patenka į storąją žarną, prieš tai neabsorbuotas plonojoje žarnoje, verčia organizmą gaminti dujas. Pavyzdžiui, stresas gali priversti maistą keliauti virškinamuoju traktu greičiau ir tinkamai jo nesuvirškinus, dėl ko pagaminamas didelis dujų kiekis.

Norint, kad organizmas negamintų dujų, reikia, kad oligosacharidas būtų suskaidytas prieš jam patenkant į storąją žarną ir netaptų ten gyvenančių bakterijų maistu.

Oligosacharidą skaido fermentas, vadinamas alfa-galaktosidaze. Šis fermentas, kurio žmogaus organizmas negamina, yra randamas grybuose Aspergillus niger ir yra gaminamas piliulių forma.

Šis fermentas nėra tinkamas žmonėms, sergantiems cukralige – kadangi ankstyvas oligosacharido suskaidymas gali lemti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Jo taip pat turėtų vengti pelėsiams alergiški žmonės.

Alfa-galaktosidazė taip pat gali padidinti galaktozės kiekį kraujyje, todėl jo neturėtų vartoti žmonės, sergantys genetine liga galaktosemija.

Apibendrinant, reikėtų pasikartoti, kad dujos yra natūrali virškinimo proceso dalis, todėl dėl jų nerimauti nevertėtų. Priešingai, jos yra ženklas, kad su žmogaus viduriais viskas yra gerai.

Pačios dujos nekelia problemų, tačiau jas sukelti gali mėginimas sumažinti jų kiekį. Žmonės, kurių organizmas gamina pernelyg didelius dujų kiekius, turėtų pasitarti su savo gydytojais, kaip geriausiai būtų galima suvaldyti tokią problemą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.