1. Silkėmis vadinamos įvairios žuvys Mums silkė – tai
Clupeidae šeimos žuvys. Tačiau teigiama, kad
silkėmis vadinamos ir kitos žuvys, nebūtinai giminingos
Clupeidae šeimai. Dar daugiau – ne visas šios šeimos žuvis mes vadiname silke. Ar žinote, kas yra strimėlė? O gi tik Atlantinės
silkės porūšis. Antlantinė silkė, beje, komerciškai yra svarbiausia
silkės rūšis – jos sužvejojama daugiausiai.
2. Jaunos silkės yra permatomos Silkės mums pažįstamos iš jų pilkai-sidabrinės spalvos. Tačiau labai jaunos, kelių mėnesių amžiaus
silkės vis dar yra permatomos – galima įžiūrėti jų vidaus organus. Atlantinė silkė subręsta pasiekusi 3-4 metų amžių ir kartais gali išgyventi iki 12 metų – tačiau dažniausiai jas iki to laiko kas nors sumedžioja.
3. Silkės nėra jau tokios mažos Kaip manote, iki kokio dydžio užauga
silkės? Jūsų virtuvėje jos neatrodo labai didelės, tačiau Baltijos silkė gali užaugti ir iki 18 cm ilgio. Tuo tarpu Ramiojo vandenyno
silkės užauga iki 38 cm. Tačiau niekas neprilygsta Atlantinei silkei, kurios ilgis gali siekti iki 46 cm.
4. Silkė – sveikas maistas? Silkė yra pakankamai riebi žuvis, tačiau tai nebūtinai yra blogai.
Silkėje yra daug mums naudingų Omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D. Silkę žmonės valgo nuo pačių seniausių laikų. Yra įrodymų, kad silkė buvo valgoma dar prieš 5000 metų – tačiau tikėtina, kad žmonės ją atrado dar anksčiau. Tai buvo išties svarbus maistinių medžiagų šaltinis pirmykščiams žmonėms šiaurėje. Tiesa, įprastai iš
silkės gaminami nelabai sveiki patiekalai – net jei pati žuvis yra naudinga, įvairūs priedai (augaliniai riebalai, majonezas, druska) gali ir pakenkti.
5. Silkes mėgsta ne tik žmonės
Žmonės išties mėgsta valgyti silkę ir ją įtraukia į savo šventinė racioną. Tačiau gamtoje silkes valgo visi, kas tik netingi – delfinai, paukščiai, jūrų liūtai, ruoniai, jūrų kiaulės ir taip toliau. Silkes netgi valgo kitos žuvys – lašišos, rykliai, menkės. Pačios
silkės minta įvairiais irklakojais vėžiagyviais ir kitais labai smulkiais organizmais.
6. Dėl silkių įsikūrė miestai
Kopenhagos vietoje kadaise nebuvo jokios gyvenvietės. Ten stovyklas nuo XI amžiaus įkurdavo žvejai. Jos būdavo sezoninės – pasibaigus sezonui žvejai iškeliaudavo. Tačiau nuo maždaug XIII amžiaus vis daugiau žmonių liko gyventi nuolat. Taip susiformavo Kopenhaga – tačiau
silkės turėjo didžiulę reikšmę ir Amsterdamo bei Didžiojo Jarmuto susiformavime.
7. Silkės tapo kultūriniu fenomenu Europos gyventojai taip pamėgo silkes, kad šios buvo net apdainuojamos (ypač Šiaurės šalyse), apie jas buvo kuriamos pasakos ir net paveikslai. Silkes tapė Georgas Flegelis, Pieteris Claeszas ir net pats
Vincentas van Goghas.