Tyrimo metu mokslininkai atliko bandymą, kurio metu šunys turėjo patraukti padėkliukus ir nuspręsti, ar kitas šuo gaus skanėstą, ar ne.
Bandymų metu šunys „donorai“ turėjo galimybę pasirinkti, ar dantimis traukdami už virvutės, kitam šuniui pateiks tuščią padėkliuką – ar padėkliuką, ant kurio yra padėtas skanėstas. Po kiekvieno tokio bandymo mokslininkai atlikdavo kitą bandymą – kad pademonstruotų, jog šunys donorai žinojo, ką reiškė padėkliuko patraukimas. Jie leido šunims donorams patempti padėkliukus, kad jie patys gautų skanėstą – ir visi šunys bandymų metu būtent taip ir padarė.
Tyrimas parodė, kad kitų šunų atžvilgiu šunys yra prosocialūs – ypač kai jie pažinojo kitą šunį dar prieš bandymus.
Tyrimo autorius Friederike‘as Range‘as sakė, kad kitų šunų pažinojimas taip pat turėjo įtakos šunų elgesiui. Prosocialus elgesys buvo demonstruojamas rečiau nepažįstamų šunų atžvilgiu – nei pažįstamų.
Kitaip tariant, šunys mielai duoda skanėstą savo draugams – net jei jiems iš to nėra jokios tiesioginės naudos.
