Gydytojai Minesotos valstijoje (JAV) vyrui nugaroje implantavo nuotoliniu būdu valdomą elektrodą, kuris stimuliuoja nugaros smegenyse išlikusius nervus.
Dėl revoliucingos operacijos Jeredas Chinnockas iš Tomaho Viskonsine (JAV) sugebėjo pats atsistoti ir nueiti 100 metrų, stumdamas vaikštynę su ratukais. Tai buvo pirmas kartas, kai J.Chinnockas pats ėjo po nelaimingo atsitikimo 2013 metais.
Neurochirurgė dr. Kendall Lee, kuri vadovavo gydytojų komandai iš Mayo klinikos Ročesteryje sako, kad tai labai jaudina – tačiau ši technologija dar yra ankstyvoje tyrimų stadijoje. Anot jos, šis įvykis labai svarbus dėl to, kad būtent paties paciento protas ir mintys sugebėjo išjudinti jo kojas. Tačiau lygiai taip pat svarbu ir tai, kad gydytojai jį sugebėjo pastatyti ant kojų ir žengti pirmuosius žingsnius.
Pats. J.Chinnockas sako, kad nėra taip, jog jis galėtų palikti savo neįgaliojo vežimėlį ir tiesiog eiti. Tiesa, vyras išreiškė viltį, kad vieną dieną galės palikti neįgaliojo vežimėlį – ir nueiti bent iki šaldytuvo.
Dr. K.Lee paaiškino, kad vos išjungus elektrodą, J. Chinnockas vėl tapo paralyžuotu.
Inovatyvi technika, kurią naudoja Mayo klinikos komanda, aprašyta žurnale „Nature Medicine“, reikalauja implantuoti elektrodą į nugaros smegenų dangalą – riebalais pripildytą tuščiavidurią vietą, kuri dengia nugaros smegenis.
Pilve taip pat buvo sumontuota baterija, kuri buvo prijungta prie elektrodo laidu, paslėptu po oda.
Patys gydytojai itin džiaugiasi šiuo persilaužimu – tačiau jiems dar reikia nustatyti, kaip tiksliai elektros būdu stimuliuojamos pažeistos nugaros smegenys sugebėjo atstatyti savarankišką judėjimą.
Mayo klinikos komanda tiki, kad tai gali priklausyti nuo liekamųjų nervinių pluoštų, kurie išlaiko atvirą komunikacijos kanalą su smegenimis.
Viena iš pagrindinių tyrėjų ir Mayo klinikos Pagalbinės ir atkuriamosios technologijos laboratorijos direktorė dr. Kristin Zao sako, kad būtent dabar prasideda didžiausias iššūkis – išsiaiškinti, kaip tai įvyko, kodėl tai įvyko ir kurie pacientai į tai reaguos.
Pirmąją savaitę po operacijos J.Chinnockas turėjo naudoti prilaikančias apsaugos priemones – kad sumažintų riziką parkristi. Tačiau praėjus 25 savaitėms, jam šių priemonių jau nebereikėjo. O per metus vyras nuveikė tikrai daug – nuėjo be sustojimo 102 metrus, taip pat ėjo 16 minučių be poilsio.
Tiesa, stovėjimui ir ėjimui jam vis tiek reikėjo pagalbos – minėtos vaikštynės su ratukais.
