Glazgo universiteto (Škotija) mokslininkė Lucie Whitmore pirmojo pasaulinio karo metu vykusius įvykius apibūdina kaip „didžiulius stiliaus pokyčius“. Ne išimtis buvo ir sparčiai besikeitęs moterų stilius.
Mokslininkė pasakoja, kad iki XX amžiaus ilgus naktinius marškinius dėvėdavo tiek vyrai, tiek moterys – todėl pižamos XX amžiuje net ir vyrams buvo naujiena.
Maždaug 1915 metais prasidėjo vokiečių antpuoliai pasitelkiant karinius dirižablius, skirtus bombardavimui – o tai reiškė, kad tiek moterys, tiek vaikai galėjo tapti karo aukomis net ir neišlipdami iš lovų.
Žurnaluose ėmė sklisti informacija, kad moterys nakčiai turėtų dėvėti praktiškesnius apdarus, mat joms gali staiga prireikti naktį šokti iš lovų ir bėgti gelbėtis. Iškilus tokiam atvejui ir viduryje nakties susidūrus su kaimynu, moteriai reikėtų atrodyti padoriau.
„Civilių šarvai“
Pižamos buvo šiltesnės ir praktiškesnės, – o dar jų kišenės buvo naudingos daiktams, reikalingiems kritiniu atveju.
Kitas rekomenduojamas drabužis buvo miegmaišis – iš esmės „Pirmojo pasaulinio karo miegojimo kostiumas“ (angl. onesie), kuris taip pat buvo patogus, praktiškas ir šiltas.
Viename iš laikraščio „St Andrews“ straipsnių buvo rašoma, kad prieš karą moterys, dėvinčiomis pižamas, būtų buvusios laikomos „nepaprastomis keistuolėmis“
Nors L.Whitmore ne visiškai sutinka su tuo, kaip šie rūbai buvo reklamuojami pirmojo pasaulinio karo metu, ji aiškina, kad 1918 metais apie trečdalis moterų lovose jau vilkėdavo pižamas – o tai reiškia, kad tuo metu „ne itin apsaugančios civilių aprangos“ populiarumas buvo „ant bangos“.
Parengta pagal BBC.
