„Lietaus bombos“ primena atominį sprogimą: pasekmės gali būti liūdnos

Aukščiau matoma nuotrauka primena vaizdą po atominės bombos numetimo Hirošimoje ar Nagasakyje, ar ne? Tačiau nuotraukoje matomas reiškinys yra vadinamas „lietaus bomba“ – ir jį sudaro tik lietus ir vėjas. Tačiau šie reiškiniai tampa vis smarkesni, o žodelis „tik“ nėra tinkamas kalbant apie šiuos reiškinius.

 Aukščiau matoma nuotrauka primena vaizdą po atominės bombos numetimo Hirošimoje ar Nagasakyje, ar ne? Tačiau nuotraukoje matomas reiškinys yra vadinamas „lietaus bomba“ – ir jį sudaro tik lietus ir vėjas.<br> Bruce Haffner/Andrew Park/Jerry Ferguson nuotr.
 Aukščiau matoma nuotrauka primena vaizdą po atominės bombos numetimo Hirošimoje ar Nagasakyje, ar ne? Tačiau nuotraukoje matomas reiškinys yra vadinamas „lietaus bomba“ – ir jį sudaro tik lietus ir vėjas.<br> Bruce Haffner/Andrew Park/Jerry Ferguson nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-06-13 07:58, atnaujinta 2020-07-10 13:06

Meteorologai šį reiškinį vadina „šlapiais mikrosprogimais“ (angl. wet microbursts), ir jie nutinka nutinka dėl garuojančia šalto – arba besileidžiančio žemyn – oro pačioje audroje. Tai susilpnina oro kilimą aukštyn, dėl ko audra sugeba išlaikyti iš lietaus ir krušos sudarytą branduolį. Šaltas oras leidžiasi kartu su lietumi žemyn link žemės ir išvysto net 100 kilometrų per valandą greitį. Kai visa tai pasiekia žemę, vėjo gūsiai gali sustiprėti net iki 230 kilometrų per valandą greičio. Tad galima sakyti, iš tiesų nukrenta dangus – ir pasekmės gali būti liūdnos.

Atlikti orų tyrimai rodo, kad silpnas lietus gali tapti retesniu reiškiniu, o intensyvios audros gali tapti tiesiog įprastomis. Šiuos pokyčius lemia klimato kaita. Anot Potsdamo Klimato pasekmių tyrimo instituto, ekstremalaus lietaus atvejų tarp 1980 ir 2010 metų padaugėjo 12 procentų, o pietryčių Azijoje – net 56 procentais. Dar 1997 metais skaičiuojant kelerių metų laikotarpį, Vokietijoje įvykdavo vos 3 audros, sukeliančios tvaną. Tyrimo bendraautorius Dimas Coumou atkreipė dėmesį, kad šiuos reiškinius sukelia dėl žmogaus veiklos šylantis klimatas.

Štai vos per vieną mėnesį šiais metais Vakarų Virdžinijoje (JAV) dėl potvynių žuvo 23 žmonės, kai per pusę valandos iškrisdavo nuo 20 iki 25 centimetrų kritulių. O štai Hiustone penkto potvynio per 13 mėnesių metu žuvo 12 žmonių. Praėjusių metų liepą Niujorke per vieną minutę iškrito 1 centimetras kritulių, o žaibas į Empire State Building dangoraižį trenkė dukart.

Šios audros taip pat sukelia finansinius nuostolius. Pavyzdžiui, Teksase vykęs potvynis sukėlė net 1,2 milijardo dolerių žalą.

Nors lietaus bombų privačiam turtui sukeliama žala neramina, aviacijos srityje šie reiškiniai yra dar pavojingesni. Žemame aukštyje skrendantys lėktuvai – kaip antai kylant ar leidžiantis – itin stiprių vėjų yra stumiami žemyn, dėl ko padidėja rizika sudužti. Paskutinė lietaus bomba, sukėlusi aviakatastrofą JAV, nutiko 1994 metais, kai JAV oro linijų lėktuvas sudužo besileisdamas Šarlotėje – ir šios aviakatastrofos metu žuvo 37 iš 57 lėktuvu skridusių keleivių.

Tiesa, tokių lietaus bombų sukeltų aviakatastrofų tikimybė sumažėjo dėl pažengusių technologijų ir patobulėjusių pilotų mokymų, tačiau bet kokiu atveju, šis reiškinys bei jo sukeliamos pasekmės ateityje bus tik dažnesni.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.