Nedidelis triukas: į ką iš tiesų verta atkreipti dėmesį karštą dieną einant į lauką

Pastaraisiais metais vasaros būna vis karštesnės, o turint omenyje mūsų šalyje vyraujančią drėgmę, karščio pojūtis tik dar labiau sustiprėja – ypač kai viskas atrodo tarsi būtų lipnu. Tiesa, jeigu vieną tokią karštą ir drėgną dieną pažvelgtumėte į drėgmės rodiklį, pamatytumėte, kad dienos metu jis nėra itin aukštas ir siekia ne daugiau nei 50 procentų. Tad kodėl esant tokiai sąlyginai nedidelei drėgmei, ji mums atrodo tokia didelė? Pasirodo, viskas priklauso nuo rasos taško.

 Pastaraisiais metais vasaros būna vis karštesnės, o turint omenyje mūsų šalyje vyraujančią drėgmę, karščio pojūtis tik dar labiau sustiprėja – ypač kai viskas atrodo tarsi būtų lipnu.<br> 123rf nuotr.
 Pastaraisiais metais vasaros būna vis karštesnės, o turint omenyje mūsų šalyje vyraujančią drėgmę, karščio pojūtis tik dar labiau sustiprėja – ypač kai viskas atrodo tarsi būtų lipnu.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 18, 2020, 1:51 PM

Rasos taškas yra temperatūra, kuriai esant ore esantys vandens garai kondensuojasi į skystą vandenį, dėl ko susiformuoja rasa, rūkas ar netgi lietus. Rasos taškas yra visuomet žemesnis arba lygus oro temperatūrai, dėl ko rasa ar rūkas susiformuoja ankstyvomis ryto valandomis, kai oro temperatūra įprastai būna žemiausia, o rasos taškas – aukščiausias.

Kita vertus, santykinė drėgmė yra santykis tarp ore esamo vandens garų kiekio esant tam tikrai temperatūrai ir didžiausio įmanomo vandens garų kiekio esant tokiai temperatūrai. Santykinė drėgmė nėra santykis tarp esamos oro temperatūros ir rasos taško.

Pavyzdžiui, esant 35 laipsnių pagal Celsijų dienos oro temperatūrai, santykinė drėgmė gali būti tik 45 procentai – tačiau vis tiek atrodo, kad yra labai karšta ir drėgna. Tokiu atveju reikėtų tikrinti ne drėgmės rodiklį, o rasos taško rodiklį ir iš to išskaičiuojamą karščio indeksą – kad būtų galima nustatyti, ar lauke vyrauja didelė drėgmė.

Karščio indeksas panaudoja temperatūrą ir rasos tašką (arba santykinę drėgmę), kad nustatytų, kaip kūnas suvokia aplinkoje tvyrantį karštį. Kadangi kūnas atvėsta dėl garuojančio prakaito, drėgnas oras neleidžia prakaitui garuoti taip greitai, kaip sausas oras. Dėl šios priežasties dienomis, kai yra aukštesnis rasos taškas, žmogaus kūnas jaučia didesnį karštį. Esant maždaug 15,5 – 17 laipsnių pagal Celsijų, rasos taškui žmogus padeda jausti didelę drėgmę, o 21 laipsnio pagal Celsijų ar aukštesnis rasos taškas karštą vasaros dieną tampa tikra kančia. Štai kaip karštą vasaros dieną žmogaus kūnas jaučiasi, priklausomai nuo rasos taško:

Rasos taškas  Pojūtis 10-15 C  Malonu 15-18 C  Viskas tampa lipnu 18-21 C  Nemalonu 21 C ir daugiau Šlykštu

Pastarosiomis vasaromis daugėja dienų, kai oro temperatūra pasiekia 30 laipsnių pagal Celsijų, o rasos taškas – 21 laipsnį pagal Celsijų. Nepaisant to, pažvelgus į drėgmės rodiklį, jis rodytų tik 52 procentus. Tačiau pasinaudojus karščio indekso skaičiuokle, matome, kad žmogaus kūnas jaučiasi taip, tarsi jį kankintų 35 laipsnių pagal Celsijų karštis!

Tad kitą kartą, kai planuosite eiti laukant karštą vasaros dieną, pasitikrinkite ne drėgmės rodiklį, o rasos taško arba karščio indeksą – kad sužinotumėte, koks lauke iš tiesų kaitina karštis. Vyraujant didelei drėgmei ir karščiui daugiau laiko leiskite šešėlyje ir gerkite daug vandens. Jūsų kūnas už tai jums padėkos!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.