Kas vyksta odai nudegus saulėje?

Tikriausiai visi žino tą jausmą, kai praėjus kelioms valandoms po laiko, praleisto saulėkaitoje, oda ima raudonuoti. Tada greičiausiai pagalvojate, kad be reikalo nepasitepėte kremu nuo saulės. Nors saulės nudegimai gali pasirodyti tik kaip trumpalaikė ir nebaisi smulkmena, vis dėlto tai yra laikoma tam tikra radiacinio nudegimo rūšimi.

  Nors saulės nudegimai gali pasirodyti tik kaip trumpalaikė ir nebaisi smulkmena, vis dėlto tai yra laikoma tam tikra radiacinio nudegimo rūšimi.<br> 123rf nuotr.
  Nors saulės nudegimai gali pasirodyti tik kaip trumpalaikė ir nebaisi smulkmena, vis dėlto tai yra laikoma tam tikra radiacinio nudegimo rūšimi.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 5, 2020, 4:07 PM, atnaujinta Jul 5, 2020, 4:07 PM

Saulės nudegimai iš tiesų sukelia daug žalos ląstelių lygmenyje, tačiau kaip tai vyksta? Kodėl prireikia tiek laiko, kad susiformuotų nudegimai? Kodėl saulė pažeidžia odą? Juk atrodytų, saulės šviesa turėtų būti naudinga?

Kaip Saulė sąveikauja su oda?

Saulės šviesa yra daugiau nei gamtos pasitelkiama priemonė pažadinti jus ryte. Saulės šviesa iš tiesų yra elektromagnetinės spinduliuotės forma – kaip kad ir radio bangos, mikrobangos bei radioaktyviosios bangos, randamos tokiose vietose, kaip Černobylis. Tuo metu, kai Saulės šviesa per kosmosą pasiekia Žemę, spinduliuotė jau būna dviejų rūšių, priklausomai nuo bangų ilgio: ultravioletiniai A spinduliai (UVA) ir ultravioletiniai B spinduliai (UVB).

Mažomis dozėmis Saulės šviesa yra naudinga. Ji leidžia organizmui pasigaminti vitamino D ir užprogramuoja žmogaus kūną normaliam 24 valandų ritmui. Tačiau kaip sakoma, kas per daug, tas nesveika. Didžiąją dalį Saulės spindulių sudaro UVA spinduliuotė, kuri turi šiek tiek mažiau energijos nei daugiau žalos daranti UVB spinduliuotė.

UVA spinduliuotė rečiau nudegina odą, tačiau ji gali prasiskverbti giliau į odą ir padaryti daugiau žalos ilgesniu laikotarpiu – pavyzdžiui, oda greičiau nukąra ir pasensta. Tuo tarpu UVB spinduliai turi daugiau energijos, kuri padaro daugiau žalos iš karto. Tai yra tarsi karštą viryklės paviršių lyginti su liepsna.

Kaip saulės šviesa pažeidžia odą?

UV spinduliuotė pažeidžia odą perduodama energiją molekulėms jūsų odoje – DNR, riebalams, baltymams ir kt. Šios molekulės, kurios įprastai būna išsidėsčiusios normalia tvarka, sugeria šią energiją. Jeigu molekulės sugeria pakankamai energijos, jas kartu laikanti rišamoji medžiaga gali pradėti irti, dėl ko susiformuoja visiškai nauja forma. Ląstelei, kuri dėl atitinkamos molekulės sklandžiai dirbo, šie pasikeitimai gali sukelti labai didelių problemų.

UV spinduliuotės DNR daroma žala yra viena didžiausių problemų. DNR yra didžiulė molekulė – ir, tiesą sakant, gana trapi. Kai DNR molekulė yra ląstelėje, ji primena užtrauktuką: ji turi dvi gijas, o kiekviena jų yra tvirtai surišta su kartu esančiomis molekulėmis, vadinamomis bazėmis – ir esančiomis priešingoje pusėje.

Egzistuoja keturios skirtingos bazės: adeninas, guaninas, citozinas ir timinas. Vienas šalia kito esantys timinas ir citozinas yra linkę suformuoti dimerius. Kai saulės spinduliai pasiekia šias sekcijas, timinas ir citozinas atsiskiria nuo priešingos gijos pusės ir ima jungtis vienas su kitu. Staiga DNR kodas suyra, ir jeigu šis DNR kodas yra skirtas tam tikro baltymo gamybai, šis baltymas nustos būti gaminamas.

Gera žinia yra tai, kad kiekviena ląstelė turi savo nuosavą mažą autokorekcinių molekulių armiją, kuri gali sutaisyti pažeistą DNR sekciją. Tačiau blogai yra tai, kad esant saulėkaitoje, šie pažeidimai vyksta didžiuliu mastu ir autokorekcinės molekulės tiesiog nespėja sutaisyti visų pažeistų DNR.

Jeigu ląstelė tampa pernelyg pažeista, ji turi savęs susinaikinimo funkciją – kitaip tariant, ji pereina į apoptozės procesą ir nusižudo. Tai skamba žiauriai, tačiau be šios funkcijos atsirastų pernelyg daug pažeistų ląstelių ir jūsų oda nebeatliktų savo funkcijų.

Tiesa, DNR pats užkoduoja susinaikinimo funkciją – todėl jeigu ši DNR sekcija bus pažeista ir ši DNR nebus sutaisyta, susinaikinimo funkcija nesuveiks. Tai reiškia, kad ląstelė nesusinaikins ir ji gali imti augti nevaldomai. Būtent tokiu būdu ima formuotis odos vėžys.

Kaip organizmas reaguoja į pažeistą odą?

Ar pastebėjote, kad nudegimai susiformuoja per kelias valandas nuo buvimo saulėje? Taip yra todėl, kad apoptozės procesas užtrunka šiek tiek laiko. Jeigu UV spinduliai padarė pernelyg daug žalos, jūsų odoje atsiranda krūvos žuvusių ląstelių. Tai įjungia imuninę reakciją, kuriai pradėti veikti taip pat reikia laiko.

Baltuosius kraujo kūnelius traukia paplitusios negyvos ląstelės. Jie klaidžioja ir renka negyvas ląsteles, tokiu būdu valydami zoną. Kad į šią zoną patektų daugiau baltųjų kraujo kūnelių, prasiplečia kapiliarai ir paspartina kraujo tekėjimą – dėl ko oda patinsta, pasidaro skausminga ir paraudonuoja. Išvalius negyvas ląsteles, šis procesas išsijungia ir oda sugrįžta į normalų režimą. Tiesa, ji ima gaminti daugiau melatonino, kuris yra tarsi natūralūs kremas nuo saulės – dėl kurio jūsų oda šiek tiek patamsėja, kad apsaugotų nuo saulės nudegimų ateityje.

Koks geriausias būdas apsisaugoti nuo saulės nudegimų?

Saulės nudegimai nėra mirtini – bent jau ne trumpuoju laikotarpiu. Oda nudega tik tuomet, kai UV spinduliuotė rimtai pažeidžia ląsteles. O kiekvieno pažeidimo atveju atsiranda nedidelė tikimybė, kad dėl to gali imti formuotis vėžys. Gerai yra tai, kad yra daugybė būdų apsisaugoti nuo saulės nudegimų bei DNR pažeidimų.

Geriausias būdas išvengti nudegimų saulėje yra tiesiog uždengti odą. Kepurės, akiniai nuo saulės ir marškiniai ilgomis rankovėmis bei kelnės yra geriausias būdas išvengti Saulės daromos žalos. Žinoma, neįmanoma išvengti saulės spindulių šimtu procentų – tad tam yra dar ir kremas nuo saulės.

Odos vėžio fondas siūlo keletą patarimų, kaip naudoti kremą nuo saulės. Reikėtų naudoti plataus spektro kremą nuo saulės, kurio apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) siekia bent 15. Toks kremas apsaugos tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Kuo didesnis SPF, tuo geriau. Išsitepkite kremu nuo saulės likus bet 30 minučių iki išėjimo į lauką – tokiu būdu jis susigers į odą ir geriau jus apsaugos. Taip pat stenkitės kremu teptis kas 2 valandas.

20 procentų žmonių JAV vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu suserga odos vėžiu – tačiau nebūtinai taip ir turėtų būti. Jeigu imsimės reikiamų apsaugos priemonių, galime išlikti sveiki ir netgi išvengti nemalonių nudegimų saulėje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: naujausi PSO duomenys apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje