Sasekso universiteto mokslininkai sako, kad viena smegenų ląstelė pasako sraigei, ar ji alkana – ar ne, o kita jai leidžia žinoti, ar yra maisto.
Šis atradimas buvo atliktas naudojant elektrodus, kurie buvo skirti sraigių smegenų aktyvumui išmatuoti. Bandymo metu gėlavandenė sraigė ieškojo salotų. Klausiate, kokia iš to praktinė nauda? Visa tai gali padėti inžinieriams kuriant efektyvesnius robotus!
Tyrimui vadovavęs profesorius George Kemenes iš Sasekso universiteto sako, kad mes vis dar mažai žinome apie tai, kas vyksta mūsų smegenyse, kai atliekame sudėtingus elgesios sprendimus bei juos įgyvendiname. Mokslininkas tęsia, kad šis jų tyrimas pirmą kartą atskleidžia, kaip vos du neuronai gyvūno smegenyse gali sukurti mechanizmą, kuris atlieka ir įgyvendina sudėtingus sprendimus.
Anot profesoriaus, šis tyrimas taip pat demonstruoja, kaip ši sistema padeda valdyti energijos išteklius po sprendimo atlikimo. Šis mokslininkų atradimas gali padėti nustatyti kitas neuronines sistemas, kurios yra atsakingos už panašius sprendimų priėmimo procesus.
Ilgainiui tai padės mokslininkams sukurti robotų „smegenis“, naudojant mažiausią įmanomą komponentų kiekį.
Maisto ieškojimas yra į tikslą nukreipto elgesio, būtino išgyvenimui, pavyzdys. Priimdamas sprendimus, orientuotus į galutinį tikslą, gyvūnas privalo integruoti informaciją tiek apie jį supančią aplinką, tiek apie vidinę būseną – ir tai daryti sunaudodamas mažiausią įmanomą energijos kiekį.
