1) Gyvena beveik kiekviename pasaulio kampelyje
Pasaulyje yra išsibarsčiusios 285 voverių rūšys – nuo vos keliolika gramų sveriančių afrikinių voveraičių iki 10 kilogramų sveriančių pilkųjų švilpikų iš Kazachstano. Norint išvengti voverių, tikriausiai reikėtų keliauti į pietų ar šiaurės ašigalį.
2) Voverės padeda medžiams
Viena pilkoji voverė kiekvieną sezoną gali iškasti tūkstančius masto slėptuvių – ir toli gražu ne visas šias slėptuves vėliau ji randa. Tai vadinama sklaidos kaupimu ir padeda paslėptoms sėkloms išaugti į medžius.
3) Voverės tuo pačiu ir kenkia
Šiaurės Amerikos raudonoji voverė ėda spygliuočių medžių kankorėžius. Kartais šiuos kankorėžius suėda iš karto, o kartais paslepia slėptuvėse, kuriose sėklos išlieka drėgnos – dėl ko stipriai sumažėjo jų tikimybė sudygti. Tai yra gera žinia voverėms – kadangi išsaugotos atsargos padeda voverėms išgyventi žiemą – tačiau medžiai netenka galimybės daugintis.
4) Voverės džiovina grybus
Ar žinojote, kad voverės ėda grybus? Ir ne tik – jos pakabina grybus tarp medžių šakų ir palieka juos džiūti. Voverės grybus palieka per visą žiemą. Grybų džiovinimas sumažina tikimybę apkrėsti jų maisto atsargas vabzdžių lervomis bei nematodais.
5) Voverės maistą naudoja itin efektyviai
Pilkosios voverės gali kuo puikiausiai atskirti raudonojo ąžuolo gilę nuo baltojo ąžuolo gilės – bei atitinkamai jas saugoti savo maisto slėptuvėje. Baltųjų ąžuolų gilės ima dygti vos tik nukritusios ant žemės. Gilei sudygus, ji netenka savo maistinės vertės. Todėl įprastai voverės jas suėda iš karto.
Tuo tarpu raudonųjų ąžuolų gilės pradeda dygti tik pavasarį, todėl voverės jas kaupia žiemai. 1996 metais atlikto tyrimo, kuris publikuotas žurnale „Animal Behavior“, metu buvo stebima, kaip voverės ėda baltųjų ąžuolų gilių gemalą, atimdamos iš sėklos galimybę vėliau sudygti. Apgraužtą baltojo ąžuolo gilę jos vėliau užkasdavo kartu su raudonųjų ąžuolų gilėmis.
Negana to, mokslininkai pastebėjo, kad voverės iškasa raudonųjų ąžuolų giles, kurių jos nesuėdė per žiemą, pragraužia jų gemalą ir užkasa gilę, kad ją suėstų vėliau.
O kad žmonės taip efektyviai naudotų maisto likučius!
