Didžiausias pasaulio rajūnas: vienu prisėdimu – pusė milijono kalorijų

Mėlynasis banginis yra didžiausias kada nors Žemėje gyvenęs gyvūnas. Ironiška, tačiau tokį dydį jis pasiekia misdamas vienu mažiausių sutvėrimų vandenynuose – kriliu. Maisto ieškantis mėlynasis banginis atvėręs savo didžiulę burną neria į šių į krevetes panašių sutvėrimų spiečių visu greičiu. Kadangi plaukiant didžiuliu greičiu susidaro pasipriešinimas, kurį sukuria vanduo, mėlynojo banginio burna dar labiau išsiplečia, o jo liežuvis (kurios dydis prilygsta drambliui) apsiverčia, kad sukurtų daugiau vietos burnoje. Banginis praryja apie 110 tonų vandens bei jame esantį krilį, kuris išfiltruojamas ir praryjamas.

 Jei mėlynasis banginis nusitaiko į itin tankų krilio spiečių, jis gali praryti net iki 500 kilogramų krilio – o tai sudaro 457 000 kalorijų vieno nėrimo metu.<br> 123rf iliustr.
 Jei mėlynasis banginis nusitaiko į itin tankų krilio spiečių, jis gali praryti net iki 500 kilogramų krilio – o tai sudaro 457 000 kalorijų vieno nėrimo metu.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 26, 2021, 3:58 PM

Mažo grobio išfiltravimas yra itin efektyvus maitinimosi būdas. Didžiausios žuvys – tiek vis dar egzistuojančios (bangininis ryklys ir milžinryklis), tiek išnykusios (Leedsichthys) – minta išfiltruodamos savo grobį. Šią techniką naudoja ir didžiausi banginiai – mėlynasis ir finvalas. Tačiau niekas neištyrė šio maitinimosi būdo apskaičiuojant, kiek energijos mėlynasis banginis sunaudoja nerdamas link krilio – ir kiek jos gauna mainais – kol to nepadarė Jeremy Goldbogenas iš Britų Kolumbijos universiteto.

J.Goldbogenas pritvirtino 265 duomenų įrašymo prietaisus prie į paviršių išnėrusių mėlynųjų banginių. Šie duomenys renkantys prietaisai fiksavo banginių poziciją, įsibėgėjimą, triukšmą bei supančio vandens slėgį. Triukšmas šiuo atveju buvo svarbus – išmatavus gyvūnu srūvančio vandens garso lygį, J. Goldbogenas galėjo nustatyti jo plaukimo greitį.

Iš viso mokslininkas sugebėjo užfiksuoti 650 nėrimų. Kiekvieno iš jų metu mėlynasis banginis mažiau nei per minutę įsibėgėdavo iki 13 kilometrų per valandą greičio. Jeigu toks greitis atrodo lėtas, turėkite omenyje, kad mėlynasis banginis sveria 180 tonų. Palyginimui, Olimpinis čempionas Michaelas Phelpsas peteliške plaukė vos 7 kilometrų per valandą greičiu. Kiekvienas toks mėginimas kainuoja nuo 770 iki 1900 kalorijų. Negana to, vandens keliamas pasipriešinimas banginiui plaukiant atverta burna yra toks stiprus, kad stipriai sulėtina banginio greitį. Naujam nėrimui banginis vėl turi įsibėgėti iš naujo, o per 10 minučių jis taip paneria 3-4 kartus.

Tačiau J.Goldbogenui įvertinus gautus duomenis paaiškėjo, kad toks nėrimas yra itin efektyvus. Nepaisant didžiulių energijos sąnaudų, mėlynasis banginis gauna nuo 6 iki 240 kartų daugiau energijos, priklausomai nuo krilio spiečiau dydžio ir tankio.

Jei mėlynasis banginis nusitaiko į itin tankų krilio spiečių, jis gali praryti net iki 500 kilogramų krilio – o tai sudaro 457 000 kalorijų vieno nėrimo metu. Kitaip tariant, tokiu atveju banginis gauna 200 kartų daugiau kalorijų, nei jų sunaudoja. Mažesnis banginis, kuris nusitaiko ne į retesnį krilio spiečių, gauna tik 8000 kalorijų, tačiau tai yra vis tiek 8 kartais daugiau, negu jų sudeginama. Net kai J.Goldbogenas įskaičiavo sunaudojamą kalorijų skaičių ieškant grobio, banginiai vis tiek gaudavo nuo 3 iki 90 kartų daugiau kalorijų, nei jų sudegindavo.

Palyginimui, jūrų ūdros iš maisto gauna 4 kartus daugiau kalorijų nei jų sudegina, o vedelio ruonis – 10 kartų daugiau. Jeigu mėlynajam banginiui sekasi ir jis randa itin tankius krilio spiečius, jo maitinimosi efektyvumas yra apie 10 kartų didesnis, nei bet kurio kito jūrų žinduolio.

Tačiau visi šie paskaičiavimai greičiausiai tėra šešėlis tikrųjų medžiojančio banginio efektyvumo rodiklių, kadangi J.Goldbogenas savo simuliacijose buvo pakankamai konservatyvus. Krilio nuotraukos rodo, kad šie gyvūnai gali susirinkti į 100 ar net 1000 kartų didesnius spiečius, nei buvo naudojami J.Goldbogeno skaičiavimuose. Jei banginiui sėkmingai pavyktų patekti į tokį krilio spiečių, jis galėtų atgauti net iki 1000 kartų daugiau energijos, nei sunaudojo.

Efektyvus gyvenimo būdas yra itin svarus šiems banginiams. Kasmet jie migruoja nuo ašigalių, kuriuose krilio yra daug, link pusiaujo, kur maisto yra mažiau. Tad norėdamas išgyventi, mėlynasis banginis turi misti kaip įmanoma efektyviau vasaros mėnesiais – ir sukaupti daug atsargų, kad galėtų išgyventi atšiauriomis žiemomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.