Mokslininkai iš Korko universitetinio koledžo skaičiavo ore sklandančias daleles bendrame tualete visą savaitę. Jie naudojo bioaerozolinį jutiklį, kad nuolat matuotų dalelių kiekį, dydį ir ar jose galimai yra bakterijų.
Tyrimas parodė, kad nuleidus tualeto dangtį po vandens nuleidimo tiek vizualiai matomų, tiek mažesnių lašelių skaičius sumažėjo 30–60 proc. Tiesa, dangčio nuleidimas padidindavo bakterijų diametrą ir koncentraciją lašeliuose.
Taip pat paaiškėjo, kad ore sklandantys mikrolašeliai buvo aptinkami dar 16 minučių po vandens nuleidimo su uždarytu tualeto dangčiu – t. y. 11 minučių ilgiau nei nuleidus vandenį su atidarytu tualeto dangčiu. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, jog dalelės yra pakeliamos į orą nuo paviršių, o ne iš nuleidžiamos vandens srovės. Dar mokslininkai mano, kad dalelės sulimpa tarpusavyje arba kaupiasi, dėl to ore išlieka ilgiau.
Kiti atlikti tyrimai taip pat parodė, kad tualeto dangčio naudojimas sumažina pasklindančių vizualiai matomų dalelių skaičių po vandens tualete nuleidimo, tačiau mažesnių dalelių fizikos dėsniai yra mažiau žinomi.
Žmogaus fekalijose gali būti įvairių ligas sukeliančių bakterijų, įskaitant E. coli, Staphylococcus ir Campylobacter. Nustačius aukštos rizikos vietas, tokias kaip ligoninių tualetai, kur galėtų būti pritaikyta papildoma infekcijų kontrolė, galima būtų užkirsti kelią infekcijų plitimui ir pagerinti visuomenės sveikatos rodiklius.
Parengta pagal microbiologysociety.org.
