Ar tikrai dėmesį sutelkiame prasčiau nei auksinė žuvelė?

Gali būti, kad jūs net nebaigsite skaityti šio straipsnio – mat žmonių dėmesio sutelkimo trukmė vis trumpėja. Tai akivaizdu, ar ne? O gal iš tiesų taip visai nėra?

 Profesorė Felicity Huntingford, kuri praleido pusę amžiaus tyrinėdama žuvų elgesį, sako, kad auksinės žuvelės sugeba mokytis kaip ir žinduoliai bei paukščiai.<br>  123rf nuotr.
 Profesorė Felicity Huntingford, kuri praleido pusę amžiaus tyrinėdama žuvų elgesį, sako, kad auksinės žuvelės sugeba mokytis kaip ir žinduoliai bei paukščiai.<br>  123rf nuotr.
Remiantis tariama „statistika“ teigiama, kad dėmesio sutelkimo trukmė sutrumpėjo nuo 12 sekundžių 2000 metais iki aštuonių sekundžių 2017 metais.<br> 123rf iliustr.
Remiantis tariama „statistika“ teigiama, kad dėmesio sutelkimo trukmė sutrumpėjo nuo 12 sekundžių 2000 metais iki aštuonių sekundžių 2017 metais.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 19, 2021, 9:38 AM

Socialinių tinklų, išmaniųjų telefonų ir aktyvių nuorodų pasaulyje išlaikyti sutelktą koncentraciją tampa vis sunkiau.

Tai patvirtina ir statistika. Ja remiantis teigiama, kad dėmesio sutelkimo periodas 2000 metais nuo 12 sekundžių 2017 metais sutrumpėjo iki 8. Taigi susikoncentruoti gebame trumpiau nei auksinė žuvelė – ji dėmesį sutelkti gali devynias sekundes.

Tačiau pažvelgus, iš kur atkeliavo ši statistika, viskas pasidaro dar neaiškiau.

Visi keliai veda į 2015 metų pranešimą, kurį išplatino Vartojimo įžvalgų komanda iš kompanijos „Microsoft Canada“. Ji apklausė 2000 kanadiečių ir tyrinėjo 112 žmonių smegenų aktyvumą jiems atliekant įvairias užduotis.

Tačiau informacija, už kurios visi „užsikabino“ – apie trumpėjančią dėmesio sutelkimo trukmę – iš tiesų atkeliavo ne iš „Microsoft“ atlikto tyrimo. Ši statistika jų pranešime yra, tačiau su pridėta citata iš kito šaltinio, pavadinto „Statistic Brain“.

Šiek tiek „pagūglinus“ tampa aišku, iš kur „Microsoft Canada“ gavo šią statistiką. „Statistic Brain“ internetinė svetainė atrodo pakankamai patikima. Joje net nurodyta, kad jie „myli skaičius, jų grynumą ir ką jie atspindi“. Bent jau tokie žodžiai kelia pasitikėjimą.

O kad pademonstruotų savo patikimumą, skaičių mylėtojai iš „Statistic Brain“ pateikia visus savo šaltinius. Tačiau šie šaltiniai nėra visai aiškūs. Susisiekus su keletu – Nacionaliniu biotechnologijų informacijos centru JAV Nacionalinėje medicinos bibliotekoje bei „Asociated Press“ – nė vienas negalėjo pateikti originalių įrašų, kurie pagrįstų nurodomą statistiką. Tuo tarpu su pačia internetine svetaine „Statistic Brain“ susisiekti nepavyko.

Be to, visą gyvenimą dėmesio sutelkimą tyrinėjantys asmenys taip pat nėra girdėję apie aukščiau nurodomą statistiką. Jų teigimu, teiginys, jog dėmesio sutelkimo trukmė trumpėja, neatitinka tikrovės.

Psichologijos dėstytoja Dr.Gemma Briggs iš Atvirojo universiteto sako, kad tai yra visiška netiesa. Psichologai ar dėmesio sutelkimą tyrinėjantys žmonės paprasčiausiai niekada nemėgintų išmatuoti ar skaičiuoti dėmesio sutelkimo trukmės tokiu būdu.

Ji tyrinėja vairuotojų ir nusikalstamų veikų liudytojų dėmesį bei sako, kad „vidutinės dėmesio sutelkimo trukmės“ idėja yra beprasmiška. Mokslininkės manymu, viskas priklauso nuo pačios užduoties. Kiek dėmesio mes skiriame užduočiai priklauso nuo to, ko reikalauja pati užduotis.

Yra tyrimų, kuriuose tyrinėtos konkrečios užduotys – pavyzdžiui, paskaitos klausymasis. Tačiau idėja, kad egzistuoja įprastas laiko tarpas, per kurį žmonės gali būti sutelkę savo dėmesį net ir vienai užduočiai, buvo paneigta.

G.Briggs aiškina, kad tai, kaip mes sutelkiame dėmesį į skirtingas užduotis, priklauso nuo to, ką pats žmogus „atsineša“ į tokią situaciją. Savo galvose kaupiame daug informacijos apie tai, kas įprastai nutinka tam tikrose situacijose ir ko galime tikėtis. Tokie lūkesčiai kartu su mūsų patirtimi suformuoja tai, ką matome ir kaip apdorojame informaciją tam tikru metu.

Kai kurie taip pat teigia, kad vis trumpėjantys jau ir taip vadinamieji trumpi filmai demonstruoja, jog dėmesio sutelkimas apskritai nyksta. Tačiau akademiniai tyrimai atskleidė, kad visa tai reiškia, jog filmų kūrėjai paprasčiausiai išmoko geriau patraukti žiūrovų dėmesį.

Abejonių dėl minėtos statistikos kelia ir dar kai kas. Pasirodo, nėra įrodymų, kad auksinės žuvelės ar bet kokios kitos žuvys turi trumpą dėmesio sutelkimo trukmę ar trumpą atmintį – nepaisant to, kad taip teigia populiarioji kultūra.

Profesorė Felicity Huntingford, kuri praleido pusę amžiaus tyrinėdama žuvų elgesį, sako, kad auksinės žuvelės sugeba mokytis kaip ir žinduoliai bei paukščiai. Negana to, jos tapo pavyzdžiu tyrinėjant mokymosi ir atminties formavimosi procesą būtent todėl, kad turi atmintį ir gebėjimą mokytis.

Profesorės teigimu, per ešimtmečius būta šimtai mokslinių straipsnių apie auksinių žuvelių gebėjimą mokytis ir jų atmintį.

F.Huntingford sako, kad tai, jog žuvų rūšis, naudota neuropsichologų ir mokslininkų kaip pavyzdys tyrinėjant atminties formavimąsi, įgavo prastą reputaciją dėl trumpos atminties ir dėmesio sutelkimo trukmės, yra ironiška.

Tad auksinės žuvelės nepasižymi trumpa atmintimi ar trumpa dėmesio sutelkimo trukmė. Taip pat nėra įrodymų, kad žmonių dėmesio sutelkimo trukmė trumpėja. O jūs galiausiai pasiekėte šio straipsnio pabaigą, ar ne?

Parengta pagal „BBC News“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.