Vėliau A.Wileso darbas buvo kiek pakeistas – kadangi 1994 m. buvo rasta klaida, tačiau iš esmės jam pavyko galutinai įrodyti vieną iš seniai žinomų pasaulio matematikos teorijų. Dabar, praėjus daugiau nei 20 metų, mokslininkui paskirta prestižinė Abelio premija.
Premija 62-iejų Andrew J. Wilesui 2016 m. kovo 15 dieną įteikta Norvegijos mokslų ir literatūros akademijoje Osle. Abelio premija dažnai matematikų bendruomenėje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu. Apdovanojimas mokslininkui suteikė pasididžiavimo ir garbės, o taip pat ir beveik 700 tūkstančių eurų.
Šią matematinę teoremą 1637 m. pasiūlė Pierre'as de Fermatas, joje teigiama: „an + bn = cn. Ši lygtis neturi sprendinių sveikųjų skaičių aibėje, kai n≥3“. Kitaip tariant, kad lygtį būtų galima išspręsti, n niekada negali būti daugiau nei 2. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai paprasta, tačiau mėginimai įrodyti šią teoremą ištisus šimtmečius glumino matematikus.
Būdamas vos 10 metų mokslininkas rado knygą apie šią teoremą ir įsiminė ją visam gyvenimui.
„Šis uždavinys mane sužavėjo, – pasakojo A.Wilesas. – Tuo metu jis buvo itin garsus, bet aš to nežinojau. Mane stebino tai, kad neišspręsti buvo tokie uždaviniai, kuriuos galėjo suprasti ir net pabandyti išspręsti dešimtmetis. Taigi, būdamas paaugliu bandžiau šį uždavinį išspręsti. Kai pirmą kartą įstojau į koledžą, maniau, kad turiu įrodymą, bet paaiškėjo, kad jis klaidingas, – sakė jis.
Įrodęs teoremą mokslininkas galėjo lengviau atsipūsti, o jo darbas plačiai apibūdinamas kaip svarbus matematikos raidos etapas.
„Didžiosios Ferma teoremos sprendimo istorija itin matematiškai turtinga, o jos įrodymas – tikra drama. To paties negalima pasakyti apie daugelį kitų uždavinių“, – teigė Abelio Komiteto atstovai. Jų manymu, A.Wileso darbas pradėjo visiškai naują skaičių teorijos erą.
Parengta pagal „IFL Science“.
