Kapibaros yra didžiausi pasaulyje graužikai, kilę iš Pietų Amerikos. Nors dėl jų išvaizdos gali taip neatrodyti, kapibaros yra puikios plaukikės ir, atrodo, mėgsta laiką leisti vandenyje. Jos gali sulaikyti kvėpavimą po vandeniu maždaug penkias minutes ir dažnai snaudžia vandenyje arba upių pakrantėse, kad atsivėsintų. Kapibarų kojų pirštai sujungti nedidelėmis plaukiojamosiomis plėvėmis, tai padeda joms greitai plaukti ir pasprukti nuo potencialių plėšrūnų po vandeniu.
Nepaisant to, kapibaros nėra žuvys ir priklauso graužikų būriui. Tad kodėl Vatikanas jas vadina žuvimis? Ogi todėl, kad krikščionys galėtų kapibaras valgyti per gavėnią.
Viduramžiais per gavėnią – laikotarpį, kai, pasak Biblijos, Jėzus 40 dienų praleido dykumoje – buvo draudžiama valgyti tam tikrų gyvūnų mėsą. Europiečiams kolonizavus Ameriką, Venesuelos dvasininkai kreipėsi į Vatikaną, klausdami, ar šį naująjį padarą, turintį plėveles tarp kojų pirštų ir žuvies skonį, būtų galima priskirti žuvims, kad jie galėtų jį valgyti per gavėnią.
1784 m. Vatikanas patenkino jų prašymą ir graužikui buvo suteiktas žuvies statusas.
Pasak aplinkos istorikės Dolly Jorgensen, gavėnios mitybos apribojimas nebuvo susijęs su mėsos valgymu, kaip mano daugelis, bet su sausumos ir vandens gyvūnais. „Gyvūnai, kurie laiką leido vandenyje, buvo laikomi vandens gyvūnais ir galėjo būti valgomi per gavėnią“, – sakė ji.
Kapibaros nėra vieninteliai gyvūnai, kuriuos Vatikanas klaidingai klasifikuoja kaip žuvis – bebrai taip pat patenka į šį pogrupį – ir katalikų gali būti valgomi ištisus metus.
Parengta pagal „IFL Science“.
