Šiuo metu brangiausio ir vieno rečiausių tauriųjų metalų – rodžio – uncijos kaina siekia 10 300 JAV dolerių (maždaug 9500 eurų).
Kodėl jis toks brangus?
Rodis nelengvai reaguoja su deguonimi, todėl jis yra taurusis metalas, o tai reiškia, kad jis yra puikus katalizatorius, atsparus ir korozijai, ir oksidacijai. Dėl savo kietumo ir aukštos lydymosi temperatūros – 1964 laipsnių Celsijaus – jis priskiriamas platinos grupės metalams kartu su platina, paladžiu, osmiu, iridžiu ir ruteniu.
Dėl savo atsparumo aukštai vandens ir oro temperatūrai ir netirpumo daugumoje rūgščių rodis yra labai universalus, todėl jį galima naudoti automobilių, orlaivių, elektros jungčių ir pan. gamybai, teigia „IFLScience“.
Daugiausia Pietų Afrikoje ir Rusijoje išgaunamas rodis gali būti šalutinis vario ir nikelio rūdų, kuriose yra iki 0,1 proc. tauriojo metalo, perdirbimo produktas. Kasmet pagaminama apie 16 tonų rodžio, o jo atsargos siekia apie 3 000 tonų.
Rodį 1803 m. atrado anglų chemikas Williamas Hyde Wollastonas, kuris šį elementą išskyrė iš platinos rūdos gabalo, rasto Pietų Amerikoje. Šis atradimas įvyko netrukus po to, kai W.H.Wollastonas atrado kitą platinos grupės metalą – paladį.
Nors kietasis metalas spindi ryškia, sidabro baltumo spalva, rodžio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „rhodon“, reiškiančio rožę. Jo pavadinimas susijęs su raudona metalo druskų spalva.
Nepaisant jo retumo ir grožio, 2019 m. statistiniai duomenys rodo, kad daugiausiai rodžio įsigijo automobilių katalizatorių gamintojai, rašo „IFLScience“.
