Per kiek laiko piranijos gali sudoroti šunį? Mitai ir tiesa apie „žiauriausias žuvis pasaulyje“

Kai pagalvojame apie piranijas, dažnai įsivaizduojame baisių plėšrūnų, kuris per kelias sekundes gali sudoroti gyvūną iki skeleto. Iš dalies tokia jų reputacija kilo dėl JAV prezidento Theodore Roosevelto, kuris po kelionės į Amazonę rašė, kad tai „žiauriausios žuvys pasaulyje“.

 Kai pagalvojame apie piranijas, dažnai įsivaizduojame baisių plėšrūnų, kuris per kelias sekundes gali sudoroti gyvūną iki skeleto.<br> 123rf nuotr.
 Kai pagalvojame apie piranijas, dažnai įsivaizduojame baisių plėšrūnų, kuris per kelias sekundes gali sudoroti gyvūną iki skeleto.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 3, 2024, 9:29 AM, atnaujinta Feb 3, 2024, 10:36 AM

„Jos gali nulaužti pirštą nuo rankos, kuri neatsargiai pateko į vandenį; jos suluošina plaukikus – kiekviename Paragvajaus upės miestelyje yra taip suluošintų žmonių; jos sudrasko ir gyvą praryja bet kurį sužeistą žmogų ar gyvūną, nes vandenyje esantis kraujas jas priveda prie beprotybės“, – rašė jis savo knygoje „Through the Brazilian Wilderness“.

Tačiau nors šios gėlavandenės žuvys turi aštrius kaip skustuvas dantis, ar jos tikrai tokios pavojingos, kaip atrodo? Ir kaip greitai jos iš tikrųjų gali sudoroti savo grobį?

Daugelis piranijų rūšių yra visaėdės, sako Naujojo Orleano akvariumo „Audubon Aquarium“ elgsenos ir gerovės kuratorė Kristine Grzenda. Pavyzdžiui, raudonpilvės piranijos (Pygocentrus nattereri), kurios dažnai siejamos su išpuoliais prieš žmones, paprastai minta žuvimis, vėžiagyviais, vabzdžiais, augalais, vaisiais, riešutais ir sėklomis – tačiau kai kurių šios rūšies individų skrandžiuose taip pat buvo rasta paukščių, gyvačių ir mažų žinduolių gabalėlių.

„Tai mėsėdės piranijos, turinčios reputaciją, kad minta mažų ir didelių žinduolių mėsa“, – sako K. Grzenda. Raudonpilvės piranijos yra visaėdės, o kitos rūšys – pavyzdžiui artimi piranijų giminaičiai tambakai (Colossoma macropomum) – yra žolėdžiai. „Nors tai labai maitinimosi prasme aktyvios žuvys, galinčios suvalgyti didelius kiekius maisto, pagrindiniai jų mitybos elementai yra smulkesni maisto produktai“, – aiškina specialistė.

Pasak K. Grzendos, piranijas galima sutikti plaukiojant grupėmis nuo 10 iki 100 žuvų, tačiau tai daroma ne medžioklės, o apsaugos tikslais. „Jos turi savo vietą mitybos grandinėje ir kaip plėšrūnės, ir kaip grobis, – aiškina ji. – Tačiau, kaip ir kiti gyvūnai, piranijos gali tapti agresyvesnėmis, jei jų maisto ištekliai yra maži.“ Piranijos turi natūralių priešų, įskaitant jas medžiojantį juodąjį kaimaną (Melanosuchus niger).

Naujosios Anglijos akvariumo galerijos „Temperate Gallery“ vyresnioji akvariumininkė Allison Waltz-Hill sako, kad viena piranija gali judėti greitai, kaip ir sudoroti grobį.

„Tarkime, vidutiniškai suaugusi raudonpilvė piranija sveria 541 gramą, – pasakoja ji. – Mes reguliariai maitiname piranijas maždaug po 12 g per vieną maitinimą, kuris trunka gal 30 sekundžių. Tačiau būkime dosnūs ir sakykime, kad šios piranijos yra tikrai alkanos ir per vieną maitinimą gali suvalgyti 1/8 savo kūno svorio (toks elgesys buvo pastebėtas akvariume) – tai būtų 68 gramai vienai žuviai. Taigi, jei turėtume 22,7 kg sveriantį šunį ir atimtume 5 kg, kurie sudarytų dėl kaulų ir kailio, 267 suaugusioms piranijoms sudoroti tokį šunį prireiktų maždaug 3 minučių“

Tačiau tai priklauso nuo daugelio kintamųjų – įskaitant tai, kiek piranijos yra alkanos ir jų dydžio, priduria akvariumo prižiūrėtoja.

Piranijos yra oportunistinės medžiotojos, todėl galimybė sudoroti šunį pasitaiko nedažnai. Jos dažniau renkasi lengvesnį, lengviau prieinamą maistą – pavyzdžiui, mažas žuvis ar vaisius. K. Grzenda pažymi, kad jų aštrūs dantys praverčia ir valgant kietesnį maistą – pavyzdžiui, vėžiagyvius.

„Nepaisant jų išvaizdos, piranijų reputacija iš esmės yra išpūsta, o pasakojimai apie jų maitinimosi įpročius dažnai būna perdėti, – sako A. Waltz-Hill. – Piranijos gali užpulti daug didesnį gyvūną tik tuo atveju, jei jis yra sunkiai sužeistas arba jau negyvas. Kai nedoroja dvėselienos, jos dažniausiai minta kitomis žuvimis, kandžiodamos didesnes žuvis arba visiškai suėsdamos mažesnes.“

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar politikai susitars dėl gynybos finansavimo?